Kraštotyra
Vieni radiniai – į muziejų, kiti – į šiukšlyną
Gargždų krašto muziejaus darbuotojai prieš keletą savaičių džiaugėsi sulaukę darbininko, kuris atnešė šūsnį lapelių, rastų tvarkant buvusį Gargždų dvaro svirno pastatą. Vėliau paaiškėjo, jog tai ne vieninteliai ten rasti radiniai, deja, ne visi statybininkai buvo tokie supratingi. Nors muziejus įsikūręs vos už kelių namų nuo tvarkomo pastato, jie, užuot vertingus istorinius radinius nunešę ten, išmetė kartu su kitomis statybinėmis šiukšlėmis.
Nevertina istorijos
Gargždų krašto muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė sakė buvusi šokiruota sužinojusi apie šį faktą. „Buvo skaudu, kai sužinojome, kad tvarkydami tą pastatą darbininkai rado ir daugiau radinių, tačiau juos išmetė. Išsiaiškinome, jog buvo rasta ir medinė Gargždų NKVD būstinės lentelė, kuri būtų buvusi itin vertingas eksponatas. Apskritai galime tik spėlioti, kas dar buvo išmesta“, – apgailestavo pašnekovė.
Ji sakė nesuprantanti, kaip žmonės gali taip nevertinti savo miesto istorijos. „Autentiškų šaltinių, liudijančių apie Gargždų istoriją, turime labai nedaug, tad kiekvienas radinys mums yra labai svarbus. Todėl norėčiau paprašyti žmonių, jog kažką radę jie būtinai atneštų į muziejų. Nesinori, kad dar kartą pasikartotų panaši situacija, kai vertingi eksponatai atsiduria šiukšlyne“, – teigė direktorė.
Vis dėlto Giedrė Mogilaitė džiaugėsi vieno iš statybininkų supratingumu ir jo atneštais lapeliais. Anot jos, peržiūrėjus paaiškėjo, jog tai yra 1939 metais Gargždų gyventojams siųsti kvietimai atsiimti pašto perlaidas: „Šie lapeliai yra 1939 metų rugsėjo mėnesio. Kaip žinome, tų metų vasarą Gargždus nusiaubė gaisras. Tad daugumoje kvietimų atsiimti pašto perlaidas yra nurodoma, jog pinigai skirti nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms.“ Pasak G. Mogilaitės, po gaisro mieste buvo įkurti žydų ir lietuvių komitetai padegėliams remti, tai patvirtina ir lapeliai. Mat vienuose jų siunčiamos pinigų perlaidos Gargždų lietuviams padegėliams, kituose – žydų padegėliams remti.
Suteikia naudingos informacijos
Anot pašnekovės, lapeliai vertingi ir tuo, kad ant jų yra išlikusių žinomų Gargždų gyventojų parašų bei antspaudų: „Radome tuomečio klebono Jono Našlėno, muitinės viršininko bei darbuotojų, rabino Meir Levino, žydų mokyklos vedėjo Dovydo Lamo ir kitų žinomų gyventojų parašus. Ant kai kurių lapelių net nurodyti adresai, kur tie žmonės gyveno. Taip pat yra lapelių su Gargždų valsčiaus viršaičio, muitinės, Žydų liaudies banko, Gargždų rabino antspaudais.“ Giedrė Mogilaitė pasakojo, kad pašto perlaidos nukentėjusiems nuo gaisro Gargždų gyventojams buvo siunčiamos iš įvairiausių Lietuvos miestų bei miestelių, taip pat iš užsienio. „Iš užsienio siųstų pinigų perlaidų sumos buvo juokingai mažos. Pavyzdžiui, rastas lapelis, kuriame iš Čikagos siunčiami šeši doleriai. Lietuvos gyventojai gargždiškiams aukojo kur kas didesnes sumas“, – pasakojo direktorė. Didžiausia pinigų perlaida buvo atsiųsta veterinarui Kaziui Sidabrui, kuris gyveno Maciuičiuose ant dar ir dabar jo vardu vadinamo kalno. Čia yra įsikūrusi veterinarijos vaistinė. Pašnekovė sakė, kad lapeliai labai vertingi, nes padeda atkurti istoriją, sužinoti tam tikrų faktų apie senuosius Gargždų gyventojus.
Įdomu, jog lapeliai buvo rasti ardant stogą, jie buvo įkišti tarp sijų. Muziejaus darbuotojai spėlioja, kad juos ten paslėpti galėjo tuometis pašto viršininkas Juozas Triušys. Mat jis su šeima gyveno viršutiniame šio pastato aukšte: „Kai po karo šiame pastate buvo įsikūrusi NKVD būstinė, viršuje gyveno Triušių šeima, kuri vėliau buvo ištremta. Galbūt prieš trėmimą nespėjo sunaikinti tų lapelių ir paslėpė.“ Giedrė Mogilaitė teigė, jog vertingų radinių tvarkant šį pastatą tikėtis reikėjo, nes jo istorija itin sena.
Pastatas istoriškai vertingas
Istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė sakė, jog šis pastatas statytas Gargždų dvarininko Felikso Rönne laikais, XIX amžiaus viduryje prie dabartinės Minijos gatvės šiaurinės kraštinės. „Svirnas, pagal senųjų gargždiškių prisiminimus, buvęs dviejų aukštų su dviejų tarpsnių mediniu bokštu ir jo viršutinėje dalyje įtaisytu laikrodžiu. Dvaro sodybai nudegus Pirmojo pasaulinio karo metu, per 1915 metų gaisrą, svirnas nenukentėjo“, – pasakojo istorikė. Pastato rytinėje dalyje prieškariu buvo įsikūrusi Gargždų pašto įstaiga su telefonu ir telegrafu, įrengtas butas tuomečiam pašto viršininkui Juozui Triušiui. Sovietiniais metais šiame pastate apie 1944 metų pabaigą – 1945 metus įsikūrė sovietinio saugumo (NKVD) valsčiaus, vėliau – MGB, MVD rajono skyriaus būstinė. „Gargždų NKVD būstinės sklypas buvo aptvertas medine tvora. Esama liudijimų, kad į būstinės kiemo šulinį būdavo metamos enkavedistų nukankintos aukos“, – teigė pašnekovė. Ji sakė, kad sovietmečiu pastate buvo įsikūręs Klaipėdos rajono milicijos skyrius. Po Nepriklausomybės atkūrimo kurį laiką čia veikė Klaipėdos rajono policijos komisariatas.
Janina Valančiūtė įsitikinusi, jog pastato istorinė-memorialinė vertė neabejotina dėl kelių aspektų. „Pirmiausia šis pastatas susietas su Gargždų pašto istorija. Be to, žymi buvusios dvaro sodybos struktūros vieno monumentaliausių apstatymo elementų – buvusio 2 aukštų mūrinio svirno vietą, akcentuoja buvusio dvaro palivarko pietrytinį kampą. Taip pat pastatas susijęs su pokario rezistencinės kovos Gargždų apylinkėse momentais ir istoriniu požiūriu gali būti vertinamas kaip sovietinio saugumo pokarinių egzekucijų memorialinė vieta“, – dėstė istorikė. Anot jos, būtina atlikti papildomus tyrimus sklypo kieme užasfaltuoto šulinio vietai lokalizuoti, memorialiniu ženklu įamžinti su pastato sklypu susijusį istorinį rezistencinės kovos aukų faktą.
Milda JUDELYTĖ
