Toks gyvenimas

Trečioji emigrantų karta lietuviškai neišmoko

Šį pavasarį gargždiškių Šeporaičių šeima nukeliavo į Argentiną ir Urugvajų aplankyti savo giminaičių, tarpukariu išvykusių į Pietų Ameriką, palikuonių. Čia gimė trečioji lietuvių emigrantų karta. Jų atžalos susipynė su Europos tautomis – ispanais, italais, šveicarais, prancūzais, anglais. Gargždiškiai susipažino su 20 artimų giminaičių. Emigrantų palikuonys neišmoko lietuviškai, tačiau žino, kur protėvių tėvynė Lietuva, puoselėja jai šiltus jausmus.

Į užjūrį – laimės ieškoti

Gargždiškio Vlado Šeporaičio tėvo Jurgio visos keturios seserys siuvėjos Petronėlė, Teresė, Uršulė ir Ona Šeporaitytės, neturtingų tėvų dukros, iš Vilkaviškio apskrities, Pajavonio valsčiaus, 1928 m. išvyko ieškoti laimės į užjūrį. Trys apsigyveno Pietų Amerikoje, Urugvajuje ir Argentinoje, o ketvirta – Šiaurės Amerikoje. Visos ištekėjo už emigrantų lietuvaičių, o jų vaikai sukūrė mišrias šeimas su kitataučiais. Emigracijoje gimė trys kartos.

V. Šeporaitis su žmona Dalija ir dukra Živile viešnagės metu susitiko su dviejų tetų – Petronėlės ir Teresės atžalomis. Giminaičiai jiems padovanojo unikalią dovaną – Miko Krasinsko, korespondento, Teresės Šeporaitytės vyro, rašinių apie lietuvių kolonijos gyvenimą, išspausdintų lietuvių laikraštyje „Keleivis“ praėjusio amžiaus ketvirtame šeštame dešimtmečiais, iškarpas. Jie supažindina su anų dienų emigrantų vargais, džiaugsmais, bėdomis. M. Krasinskas viename savo rašinyje, išspausdintame „Keleivyje“, papasakojo apie savo kelionę į užatlantę. 1927 m. lapkričio 14 d. Kauno stotyje su kitais lietuviais sėdo į traukinį ir pasileido į Hamburgą, o iš ten – į tolimą ir nežinomą Pietų Ameriką laimingesnio gyvenimo ir duonos kąsnio ieškoti. Jis akcentavo, jog emigruoti vertė ir ekonominio gyvenimo sunkumai, ir savųjų priespauda bei persekiojimas Lietuvoje po fašistinio perversmo. Emigrantai tik gruodžio 28 d. pasiekė Urugvajų, sostinę Montevideo.

„Keleivyje“ išspausdintame pasakojime apie 60-metį šventusį M. Krasinską rašoma, kad jis „kaip geras patriotas visad sielojosi dėl Lietuvą ištikusios nelaimės – sovietų okupacijos.“ Jis ir savo vienturtį sūnų Albertą išauklėjęs sąmoningu lietuviu.

Šeporaičiai, atvykę į Urugvajų, Montevideo, pirmiausia susitiko su šiuo giminaičiu, Vlado pusbroliu. Čia gimęs ir užaugęs 69-erių metų Albertas Krasinskas kalba lietuviškai, beje, vienintelis iš čia sutiktų giminaičių.

Neabejingi tėvų gimtinei

Taigi Montevideo Šeporaičius pasitiko pusbrolis Albertas Krasinskas. „Supratome, kad esame laukiami“, – pasakojo Dalija Šeporaitienė. Savaitę jie praleido jo namuose, sostinėje. Čia Albertas gyvena su italų ir prancūzų kilmės žmona Elena. Jiedu susilaukė trijų vaikų: dukros Virginijos, sūnų Gustavo ir Gilermo. Jie gyvena savarankiškai. Gilermo, vedęs britę Georginą, augina sūnelį Nikolą. Beje, Georgina – anglų kalbos mokytoja. Albertas, buvęs finansininkas, dabar pensininkas, o jo jaunesnė žmona dirba sekretore stambioje kompanijoje.

Šeporaičiai su Albertu susitiko antrą kartą. Prieš 9 metus jis lankėsi Vilniuje, Pasaulio lietuvių dainų šventėje kartu su sūnėnu Pedru, gyvenančiu Argentinoje. Tą kartą jie apsilankė Gargžduose, Klaipėdoje. D. Šeporaitienė pasakojo, jog urugvajietis Albertas grožėjęsis Lietuva. Tai jis pakartojęs kelis kartus ir pareiškęs, kad dabar norėtų apsilankyti savo tėvų gimtinėje. Netgi parduotų vieną iš savo žemės sklypų kelionės išlaidoms. Pasak D. Šeporaitienės, jam ypač maga pamatyti mūsų šalį šaltą žiemą.

Dar vieną savaitę Šeporaičiai poilsiavo Atlanto vandenyno pakrantėje, Lapedreros kurorte, kuriame poilsio namelį turi šis Vlado pusbrolis. Čia plevėsavo Lietuvos valstybinė vėliava, kurią urugvajiečiams giminaičiams padovanojo gargždiškiai.

Argentiniečių elito atstovai

Argentinoje, Buenos Aires, įsikūrė Petronėlė Šeporaitytė, kuri susituokė su emigrantu iš Šakių Petru Kuraičiu. „Keleivyje“ rašoma, kad ji tapusi puikia modiste ir buvo gerbiama ne tik lietuvių kolonijoje, bet ir kitataučių. Su vyru sostinės priemiestyje įsigijo maisto prekių krautuvę. Susitaupę pinigų, nusipirko gražų namą. Su kelerių metų sūnumi Albertu dar prieškary apsilankė Lietuvoje. Vienturtis sūnus studijavo Karo laivyno mokykloje ir Buenos Aires universiteto juridiniame skyriuje, dirbo teismo sekretoriumi, sukūrė šeimą. Jo mama Petronėlė mirė sulaukusi 59-erių. „Keleivyje“ išspausdintame nekrologe rašoma: „Lai pavyzdingai lietuvei motinai ir žmonai bus lengva ilsėtis amžinai svetingos Argentinos žemėje.“

Buenos Aires Šeporaičių laukė šviesaus atminimo pusbrolio Alberto Kuraičio duktė Karina su šeima. Jis buvo vedęs gražią italų kilmės argentinietę Chulia, su kuria užaugino 4 dukras – Kariną, Melaniją, Ingridą, Flavią bei sūnų Pedro.

Teisininko Alberto duktė Karina taip pat pasirinko šią profesiją. Teisininkas ir jos vyras Chuano. Jų dukra irgi studijuoja teisę. „Šie mūsų giminaičiai didžiuojasi, kad šeimoje – teisininkų dinastija“, – pasakojo Šeporaičiai.

Pasak jų, Karinos ir Chuano šeima priklauso visuomenės elitui. Jie įsikūrę prabangiame sostinės šv. Izidoriaus rajone, gyvena gražiame angliško stiliaus name.

Alberto našlė aštuoniasdešimtmetė Chulia taip pat gyvena Buenos Aires, didžiuliame, sename, praėjusio amžiaus pradžioje statytame name. Čia Holivudas nuomojasi patalpas filmuoti siaubo filmus.

„Bendraudami su savo giminaičiais, pažinome Argentinos ir Urugvajaus žmonių gyvenimą, – pasakojo Šeporaičiai. – Šios šalys yra greta, tačiau skiriasi jų plotas ir gyventojų skaičius, kaip Lietuva ir Lenkija.“ Pasak jų, vieni didžiuojasi esą urugvajiečiai, kiti, kad argentiniečiai. Jie myli savo gimtinę, bet domisi ir savo prosenelių tėvyne Lietuva, džiaugiasi, jog čia yra vienas iš seniausių Rytų Europoje universitetas. Iš sutiktų giminaičių vienintelis Vlado pusbrolis 69-erių metų Albertas kalbėjo lietuviškai. Vyresnieji šneka valstybine ispanų kalba, jaunimas susikalbėjo angliškai. „Bet mus priėmė labai nuoširdžiai, rūpinosi ir globojo – jautėmės tarsi rojuje“, – džiaugėsi pašnekovai.

Virginija LAPIENĖ