Interviu
Futbolas garsina mūsų rajoną ir Gargždus
Lietuvos futbolo federacijos vadovybė susitikimuose su įvairių Lietuvos savivaldybių vadovais ir futbolo entuziastais Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendradarbiavimą pateikia kaip geros praktikos pavyzdį. Apie sporto reikšmę, stadionus ir Gargždų futbolo tradicijas kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku.
– Kokią reikšmę, Jūsų nuomone, bendruomenės gyvenime turi sportas?
– Manau, kad nemažą. Jau vien sveikatingumo požiūriu: žmogus išvengia ligų, tampa stipresnis, ištvermingesnis. Sportas yra laisvalaikio praleidimo forma, suartinanti žmones. Beveik kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip sportuoja: kas žaidžia futbolą, kas krepšinį, kas golfą, kas mėgsta kitą kurią sporto šaką. Tai padeda pailginti gyvenimą.
– Neseniai buvo palyginti sportuojančių vaikų skaičiai sovietiniais laikais ir dabar. Paaiškėjo, jog dabar sportuoja 3 kartus mažiau vaikų. Ar savivaldybės galėtų kaip nors šią tendenciją pakeisti?
– Ne tik galėtų, bet ir privalo keisti šią tendenciją. Savivaldybėje į tai esame atkreipę dėmesį ir trejų metų strateginiame veiklos plane numatėme statyti sporto sales ne tik Gargždų mieste, bet ir kaimo vietovėse. Pirmoji sporto salė jau yra pradėta statyti prie Ketvergių mokyklos, ateityje bus statomos prie Judrėnų ir Dituvos pagrindinių mokyklų. Ateities vizijose numatyta, kad prie visų pagrindinių mokyklų turėtų būti sporto salės, kuriose vaikai galėtų normaliai sportuoti žiemą. Per ateinančius ketvertą metų (gal kiek ilgiau) ši vizija turėtų būti įgyvendinta. Prie sporto vystymo prisidėtų ir, jeigu pavyks įgyvendinti, „mažojo Akropolio“ statyba Gargžduose. Jame turėtų įsikurti jaunimo laisvalaikio užimtumo centras, baseinas ir universalus sporto maniežas, kuriame galės sportuoti futbolininkai, lengvaatlečiai, lauko teniso ir kitų sporto šakų atstovai. Vasarą manieže galėtų būti organizuojami ir kiti tiek miesto, tiek viso rajono gyventojams patrauklūs renginiai.
– Galima sakyti, jog prie šios tendencijos keitimo prisideda ir pernykštis Savivaldybės tarybos sprendimas tapti viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ dalininku ir perduoti futbolo grupes viešajai įstaigai…
– Ši idėja buvo gvildenama nuo pat mūsų kadencijos pradžios. Buvo daug palaikančiųjų, bet buvo ir nemažai šios idėjos oponentų. Daugelis nuogąstavo, jog privatus klubas neužsiims taip atsakingai vaikų auklėjimu ir papildomu ugdymu. Bet per tuos ketverius metus pavyko suderinti abiejų grupių pozicijas ir priimti pirmą Lietuvoje sprendimą, kuriuo vaikų futbolas perduodamas viešajai įstaigai, kurios dalininkas yra ir rajono Savivaldybė. Ateitis parodys, ar šis žingsnis buvo teisingas. Kadangi Savivaldybė turi trečdalį akcijų, mes kontroliuosime, kad iš rajono biudžeto skirti pinigai vaikų ugdymui būtų panaudoti maksimaliai gerai.
– Neseniai, kai Lietuvoje viešėjo Prancūzijos rinktinė, vėl pasigirdo kalbų, kad mūsų stadionai yra prastos būklės. Beveik visi centriniai miestų stadionai yra savivaldybių nuosavybė. Kiek Savivaldybė gali prisidėti prie futbolo vystymo gerindama infrastruktūrą?
– Tiesą sakant, man, kaip lietuviui, kaip patriotui, buvo gėda už Kauno miesto savivaldybę, kad net nesutvarkytos stadiono prieigos. O jis dabar, kol Vilniuje nėra tinkamo stadiono, yra nacionalinis. Reikėjo eiti per suklypusias plyteles ir galvoti, kad tik neįsmegtum kur nors. Manau, kad tiek mūsų Savivaldybė, tiek kitos savivaldybės turi atkreipti dėmesį į stadionų būklę. Mes perėmėme Gargždų stadioną iš sporto draugijos „Žalgiris“. Stadionas buvo apleistas, netvarkomas 15 metų. Per keletą metų sutvarkėme bėgimo takus, prieigas, restauravome pastatą, kuriame įsikūrusios Sporto mokykla ir VšĮ „Gargždų futbolas“. Šiemet planuojame padaryti tribūnas, kad nebūtų gėda tiek gargždiškiams, tiek svečiams stebėti rungtynes. Nelabai malonu, kad šis darbas užsitęsė. Buvo ir subjektyvių, ir objektyvių priežasčių: vieni norėjo projektuoti, bet nesugebėjo, kiti galėjo, bet dėl kažkokių priežasčių vilkino šį darbą. Kai tik bus padarytas projektas, samdysime rangovą. Dabar bus įrengta apie 700-800 vietų. Jeigu bus poreikis, kitais metais dar plėsime sėdimų vietų skaičių. Kol mūsų futbolo komanda žaidžia I lygoje, tokio vietų skaičiaus pakanka. Jeigu po keleto metų išeis į aukščiausiąją lygą, tada išplėsim ir sėdimų vietų skaičių žiūrovams.
– Gal turite atsakymą į klausimą, kodėl futbolas Gargžduose toks populiarus?
– Nepriklausomos Lietuvos laikais Gargžduose buvo dvi futbolo komandos – „Makabi“ ir „Ąžuolas“. Gal ir iš to laikotarpio išliko tradicijos, pereidavusios iš kartos į kartą. Pokario laikais gimę žmonės taip pat paveldėjo meilę futbolui ir futbolas išliko ta sporto šaka, kuria didžiuojamės ir šiandien. Be to, prieš daugelį metų čia atvyko futbolo entuziastų, baigusių Kūno kultūros akademiją. Gargždai per tuos keturiasdešimt metų išaugino daug gabių futbolininkų, tarp jų ir olimpinį čempioną Arminą Narbekovą.
Džiaugiamės, kad futbolo entuziastai garsina mūsų rajoną, Gargždus visoje šalyje. Buvo malonu matyti gargždiškius su „Bangos“ atributika Europos čempionato atrankos varžybose Kaune kovo 24 dieną.
– Greitai prasidės naujas sezonas. Ko norėtumėte palinkėti „Bangai“ ir jos gerbėjams?
– „Bangai“ linkiu didinti meistriškumą, siekti savo užsibrėžtų tikslų ir turėti kuo daugiau rėmėjų. Kad rėmėjai nenusiviltų, neapleistų esant nesėkmėms, kad jie būtų ištikimi ir remtų mūsų „Bangą“ ne vienerius metus. Gero žaidimo, daug įvarčių į priešininkų vartus, o žiūrovams puikaus, gražaus reginio!
Kalbėjosi Remigijus RIEKAŠIUS
