Skaitytojų pasiūlyta tema
Neromantiškas pasivaikščiojimas Gargždų parke
Gargždiškė „Bangos“ skaitytoja Jurgita Grigonienė susirūpinusi senojo Gargždų parko būkle. Ji norėtų, kad šis gamtos kampelis, miesto paveldo dalis, būtų puoselėjamas. Reikėtų kurti dar vieną miesto bendruomenės tradiciją – kviesti gargždiškius į pavasarinę talką, prašyti verslininkų pagalbos jį pagražinti.
Tai paskatino „Bangos“ korespondentus pasidomėti Gargždų parko padėtimi.
Žiupsnelis istorijos
Gargždų krašto muziejuje yra žinių, jog Gargždų parką 19 a. pirmoje pusėje ant Minijos šlaito įkūrė baronai Roenne. Pasak muziejaus direktorės Giedrės Mogilaitės, dabartinės Sodo gatvės pradžioje buvęs įvažiavimas į dvarą. Jo teritorijoje įkurtą parką juosė tvora, kurios elementų išliko iki šių dienų. Tuo metu Gargždų parkas nebuvo atviras paprastiems gargždiškiams.
„19 amžiuje jis buvo vadinamas sodų parku, nes dvariškiai čia augino obelis, vynuoges, laikė šiltnamius, kuriuose derėjo egzotiški vaisiai, žydėjo gėlės“, – pasakojo G. Mogilaitė.
Ir dabar tarp mažalapių ir didžialapių liepų, paprastųjų klevų, beržų, uosių, ąžuolų aptinkama sulaukėjusių obelų. Šaltinių duomenimis, kadaise Gargždų parke tyvuliavę 3 tvenkiniai, buvo įrengti gėlynai.
Pasak G. Mogilaitės, Žemaitijoje tai vienas gražiausių angliško landšaftinio stiliaus parkų. Ji pastebėjo, kad Gargždų parkas neteisingai skirstomas į senąjį ir naująjį. Parko teritorija esanti vientisa nuo jo įkūrimo pradžios, nors pasikeitimų yra. Antai stadionas įrengtas parko teritorijoje.
1915 m. sudegus Gargždų dvarui, jo žemės buvo parduotos, o parkas atsivėrė gargždiškiams. „Šiame patraukliame gamtos kampelyje fotografuodavosi vestuvininkai – yra išlikusių nuotraukų“, – pasakojo G. Mogilaitė.
Antrojo pasaulinio karo metais parke iškastose tranšėjose buvo įsitvirtinę rusų kareiviai. Žuvusieji buvo čia pat palaidoti. Taigi atsirado karių kapinės. Parke buvo užkasti ir žuvę pokario rezistencijos kovų dalyviai.
Sovietmečiu jame suformuoti takai, įrengtas stadionas. Prieš 20 metų Gargždų parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Tvarkoma tik dalis
Romantiškas, paslaptingas Gargždų parkas ne tik pavasarį traukia miestelėnus. Tačiau dabar labiausiai išryškėja, ko trūksta, ką reikėtų daryti, kad jaukesnis ir gražesnis taptų gargždiškių pamėgtas gamtos kampelis.
Į parką atėjus per pagrindinį įėjimą, vadinamoje pagrindinėje dalyje, kurioje yra karių kapinės, pastebi, kad čia tvarkomasi, šienaujama veja. Čia suskaičiavome 13 suoliukų su atlošais ir be jų. Šiukšliadėžės irgi pastatytos.
Tačiau vos žengus ištrupėjusiais laipteliais į šlaito papėdę, Minijos link, atsiveria netvarkomas peizažas – lapų danga, žolių stagarai, menkaverčiai, išdžiūvę krūmokšniai, išduodantys, jog čia nešienaujama.
Į parką įėjus iš kitos pusės, tenka žingsniuoti netvarkoma parko dalimi. Netvarka nedera prie šalia puoselėjamo stadiono. Išsikerojęs raudonos spalvos krūmas tapęs sąvartynu – tiek šiukšlių jame. Ir ilgokai reikia žingsniuoti, kol prieini suolelį. Mat paskutinis stovi pagrindinėje parko dalyje. O juk čia ateina ne tik energija trykštantys gargždiškiai, bet ir mamos su kūdikiais, vaikais ar seneliai. O štai šlaitas, nuo kurio atsiveria gražiausias reginys į apačioje vingiuojančią Miniją. „Kodėl čia nepastačius suolelių, ant kurių atsisėdus galėtum grožėtis šiais vaizdais?“ – retoriškai klausė gargždiškė Jurgita Grigonienė.
Tiesa, pernai čia įrengti laiptai nusileisti į Minijos slėnį. Tačiau ji stebisi, kodėl be turėklų. „Juk sunku lipti vyresnio amžiaus žmogui ar mamai su vaiku ant rankų“, – kalbėjo gargždiškė.
Apleista vasaros estrados aikštelė – daugelio vyresnio amžiaus gargždiškių jaunystės prisiminimas, kai čia koncertavo garsūs dainininkai, vykdavo diskotekos. Dabar stirkso estrados liekanos, nepuošiančios parko, o gal ir pavojingos.
J. Grigonienė pastebėjo, jog tik prie vieno pagrindinio tako, vedančio į Minijos slėnį, yra žibintai, apšviečiantys jį.
Bendruomenės stiprinimo tradicija
“Mūsų senasis parkas – didžiausia vertybė, – kalbėjo J. Grigonienė. – Todėl būtina sutvarkyti visą. Veja turėtų būti kelis kartus per sezoną šienaujama, krūmokšniai kiekvieną pavasarį išpjaunami, lapai nugrėbiami, o palei takelius kas šimtą metrų turi būti po suoliuką, žibintą ir šiukšliadėžę.“
Ji pasakojo, kad pernai atėjusi į parką su savo mažais vaikais griebė šiukšles. „Nedaug įstengiau viena, bet ir tų, kurias sugrėbiau, niekas nepajudino“, – apgailestavo pašnekovė. Ji prisiminė, kad mokantis tuometėje Gargždų 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo rengiamos pavasarinės talkos Gargždų parke. Kiekviena klasė turėjusi savo plotą, kurį prižiūrėjo.
J. Grigonienė siūlo ir dabar kviesti gargždiškius į talką tvarkyti senąjį parką. „Reikia diegti dar vieną miesto bendruomenės tradiciją – kviesti gargždiškius į pavasarinę talką, – siūlė pašnekovė. – Tai būtų nauja bendruomenės stiprinimo tradicija.“
Tačiau ne visus darbus su grėbliu nuveiksi. Mamos ir vaikai labai apsidžiaugtų, jeigu parke būtų įrengta žaidimų aikštelė su sūpynėmis, smėlio dėžėmis. „Tokioms mažųjų pramogoms labai tiktų šviesi apytuštė pieva už karių kapinių“, – samprotavo dviejų vaikų mama J. Grigonienė. Jos manymu, reikėtų suprojektuoti ir patvirtinti vienodą suoliuko-žibinto-šiukšliadėžės kompleksą ir pakviesti miesto įmones, kad jos finansuotų jų gamybą, o mainais už tai įrašyti, kieno tai dovana. Tai būtų puiki reklama. „Žinoma, tuo reikia rūpintis, kalbinti verslininkus“, – sakė J. Grigonienė.
Ar susirinks į talką?
Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis pasidžiaugė, kad senąjį miesto parką mėgsta gargždiškiai. Jis pasakojo, kad šį tvarko seniūnijos paskirtas darbininkas – šluoja takus, dabar kerta šabakštynus. „Balandžio mėnesį ruošiamės į talką kviesti „Kranto“ vidurinės mokyklos moksleivius – reikia grėbti lapus“, – kalbėjo jis.
Seniūnas sakė, kad nespėjus sutvarkyti gal ir reikėtų gargždiškių talkos. Tačiau jis abejojo, ar šie susirinktų padirbėti parke. Mat anksčiau pakvietus tvarkyti Laugalių parkelį, atėjo vos keli žmonės.
S. Bakšinskio pasakojimu, pernai įrengti laipteliai, vedantys į Minijos slėnį, kainavo 100 tūkst. litų. „Be to, pagrindinėje dalyje pastatėme 10 naujoviškų suolų. Šiemet planuojame pastatyti tiek pat“, – sakė seniūnas.
Skubotų sprendimų nereikia
Gargždų parkas su natūralia gamta labai artimas gargždiškiams. Tai svarbiausia miesto paveldo dalis.
„Gargždų parką turėtų tvarkyti specialistai, kurių Lietuvoje labai mažai ir jų paslaugos brangios, – kalbėjo G. Mogilaitė. – Pirmiausia reikėtų atlikti galimybių studiją, strateginiame plane numatyti parko tvarkymą.“
Ji įsitikinusi, kad reikia sužinoti visuomenės nuomonę, kokį parką ji norėtų matyti. „Man baisu, kad nepadarytume blogiau nei yra dabar, todėl skubotų sprendimų nereikia“, – nuogąstavo G. Mogilaitė.
Jos manymu, Gargždų parkas turėtų būti kultūrinė erdvė, reikėtų atgaivinti baronų Roenne dvasią, įamžinti jų atminimą.
„Čia vedame turistus pasigrožėti gamtos vaizdais: nuo parko šlaito atsiveria nuostabūs reginiai į apačioje tekančią Miniją ir jos apylinkes, – kalbėjo G. Mogilaitė. – Čia turėtų atsirasti profesionalių menininkų skulptūrų erdvė.“
Ji pasakojo, kad krašto muziejus planuoja 2008 m. projektus, kuriuos suderinus su seniūnija, bendruomene parke būtų galima pastatyti sezoninius gamtos meno objektus – instaliacijas. „Laikinais meno objektais pratinsime gargždiškius prie kultūrinės erdvės“, – žadėjo G. Mogilaitė.
Virginija LAPIENĖ
