Pašaliečio nuomonė
Teisinė impotencija?
Ir Dabartinės lietuvių kalbos, ir tarptautinių žodžių žodynai teigia, jog žodžio „impotencija” prasmė – vyro lytinė negalia, nors lotyniškai šis žodis reiškia apskritai bejėgiškumą. Tad jį vartoti galima ne tik kalbose apie seksą.
Kažkokia moteris, Plungėje padariusi nusikaltimą, policininkams ir teisėjai prisistatė svetimu vardu bei pavarde, pasakė visus tokiu atveju reikalingus anketinius duomenis ir, teismo nubausta šimto litų bauda, laiminga dingo nežinoma kryptimi. O po kiek laiko antstoliai iš nieko nežinančios pilietės ėmė reikalauti pinigų. Jei neduos – aprašys turtą.
Bjauriausia šioje istorijoje tai, kad teisėjai labai ramiai paaiškino, jog per teisėsaugininkų aplaidumą nukentėjusi nekalta moteris dabar pati turi rūpintis įrodinėti savo nekaltumą: prašyti pratęsti nuosprendžio apskundimo terminą, kreiptis į apygardos teismą, kad šis panaikintų rajono apylinkės teismo sprendimą. Mat tokia tvarka ir nieko nepadarysi.
Gali būti, kad tas pats teismas, gavęs apšmeižtosios prašymus, nutars, jog jie parašyti juridiškai neteisingai, tad moteriškė turės samdyti advokatą, važinėti, gaišti laiką, leisti pinigus, nors nė sapnuoti nesapnavo apie tokią situaciją. Jai, darbo neturinčiai, kiekvienas centas brangus, tad, norėdama atgauti dėl teismo kaltės patirtus nuostolius, turėtų kreiptis … į teismą. Vėl samdyti advokatą, mokėti mokesčius… Brrr… Bjauriausiame košmare tokių dalykų nesusapnuosi. Tuo labiau, kad net po to, kai Plungės policija ėmėsi iniciatyvos ištaisyti savo klaidą, net dviejų tvarkos sergėtojų lydima antstolė vėl beldėsi į tariamos nusikaltėlės duris.
Policija tuo metu ieškojo tikrosios nusikaltėlės, kuriai gynėją skiria valstybė. Apsišaukėlei tereikia derinti su juo veiksmus bei žodžius, piktintis, jeigu vis dėlto gaus realią bausmę ir keikti apie ją tūpčiojančias teisėsaugos institucijas. O vagile be reikalo apšaukta tos pačios valstybės pilietė lyg vargšė podukra lieka viena su savo skriauda.
Statistika byloja, jog daugiau kaip trečdalis nukentėjusiųjų nei policijoje, nei teismuose pagalbos neieško vien todėl, kad nereikėtų patirti pažeminimų, be naudos eikvoti laiką ir gadinti nervus. Kaip bepasuksi, jeigu statistika nemeluoja, tai yra didžiausias žmonių nepasitikėjimo teisėsaugos institucijomis pavyzdys. Kuo toliau, tuo labiau tokiu savo elgesiu jie teigia teisine impotenciją, lietuviškai bejėgiškumu vadinamą.
Eugenijus Bunka
