Diskusija
Genetiškai modifikuoti organizmai – mokslininkų akiratyje
Jau nebe naujiena, kad viena vokiečių kompanija Vėžaičiuose rengiasi pradėti auginti (kol kas – tik bandyti) genetiškai modifikuotus rapsus. Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybėje surengtoje diskusijoje mokslininkai, aplinkosaugininkai ir visuomenės veikėjai aiškinosi galimus genetiškai modifikuotų organizmų pavojus gamtai, jos biologinei įvairovei ir žmogaus sveikatai.
GMO – gyvas organizmas
Diskusiją Pasaulinės žemės dienos proga surengė Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius ir ekologinis klubas „Žvejonė“.
Jos dalyviai akcentavo, jog visuomenė beveik nieko nežino apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), tad nejaučia ir nerimo.
Augalų ir gyvūnijos įvairovė gamtoje vystėsi natūraliai, vėliau – kryžminimo, selekcijos būdu. Paprasta selekcija lengviau nuspėjamas ir kontroliuojamas procesas, bet užtrunka daug metų, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Šiuo metu surastas būdas genetinės inžinerijos metodais palyginti greitai pakeisti organizmo savybes. Iš organizmo paimama jo genetinė medžiaga ir sujungiama su kito organizmo medžiaga. Įvairių kombinacijų būdu pakeičiami organizmai įgyja naujų savybių. Sakysim, jie gali tapti atsparūs vabzdžiams, ligoms, gali pagerėti jų skonio savybės ir pan. Naujai sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biomedicinos mokslų dr. docentas Algimantas Paulauskas GMO pavadino gyvais organizmais, kurie gali augti, daugintis ir gyventi.
Kol nepravėrėme durų
Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros vedėja dr. Dalia Ambrazaitienė, pripažindama, jog iš modifikuotų organizmų gaminami vaistai, jų produktai jau išsikariavo sau vietą maisto prekių lentynose, retoriškai klausė, kaip ši pažanga atsilieps žmonijai. „Jei bandymai Vėžaičiuose bus pripažinti sėkmingais, rapsai bus pradėti auginti komercijos tikslams. Ar žinome, koks šio augalo vaidmuo dirvožemiui, ar jis neišstums kitos augmenijos, kaip jis veiks organizmus, kas nutiks vabzdžiams apdulkintojams. Jei rapsai bus naudojami biokurui, kur dėsime susikaupusią biomasę? Jei jie bus naudojami maistui, kokį poveikį turės žmonių sveikatai? Kaip elgtis Lietuvos piliečiams, kol neprasidėjo komercijos bumas?“ – kėlė abejones mokslų daktarė. Jos nuomone, kol procesas dar neįsibėgėjo, būtina visomis priemonėmis informuoti visuomenę, pristabdyti genetiškai modifikuotų organizmų plitimą Lietuvoje ir sustiprinti maisto produktų, kuriuose naudojami GMO, žymėjimo kontrolę. „Jei Lietuva įsileis užsienio firmas, mes taip pat turime gauti naudą“, – kalbėjo D. Ambrazaitienė.
Rizikos vertinimas
Apie rizikos vertinimą kalbėjo dr. A. Paulauskas. Jis paaiškino, kad jau 1990 m. Europos Sąjunga, siekdama „neišleisti džino iš butelio“, priėmė direktyvas, reglamentuojančias, kokių sėklų ar kitų produktų negalima išleisti iš laboratorijų, nustatė apsaugos priemones. Lietuvos valstybė 1994 m. viena iš pirmųjų ES įstatymais įteisino apsaugos priemones. Tais pačiais metais ant prekystalių atsirado genetiškai modifikuoti pomidorai.
Pranešėjas pirmiausia siūlė vertinti konkretų augalą – iš kokių organizmų jis sukurtas, kas į jį perkelta, kur numatomas auginti, kas augs apie jį, kokį poveikį jis turės paukščiams, vabzdžiams, varlėms ir kitiems gyvūnams bei augmenijai. Ar šis poveikis atsiras tuoj pat, ar po 30-40 metų? Gal jis bus tik trumpalaikis? Mokslininko nuomone, būtina lyginti, kas blogiau – beriami į žemę herbicidai ir pesticidai, ar atsparus augalas, kuriam nebereikia chemikalų. Kol kas atsakymų, pasak mokslininko, neturime.
A.Paulauskas teigė, kad Kinijoje paukščių firmos, konkuruodamos tarpusavyje, sukūrė paukščių gripą. Vieni bankrutavo, kiti praturtėjo, tačiau gripas tapo pavojingas ir žmogui, šiandien jo bijo visas pasaulis.
Pasaulyje genetiškai modifikuojami ne tik augalai. Žmogaus genai įdiegti pelėms, kurios naudojamos tiriant vaistų poveikį žmogaus organizmui. „Mums reikalingos ne prielaidos, o konkretūs įrodymai, kaip veiks ir kokią rizikų grandinę sudarys konkretus GMO konkrečioje vietoje. Dėl to būtina atlikti uždarą eksperimentą. Jei nustatytume, kad augalas nekenksmingas, galima atlikti bandymus mažame laukelyje. Į eksperimentą būtina įtraukti Lietuvos mokslininkus ir lėšas jiems skirti iš mokslo institucijų fondų. Tik taip apsisaugotume nuo korupcijos. Kol to nepadarysime, saugūs nebūsime“, – sakė mokslų daktaras A. Paulauskas.
Būtina ištirti
Prieš pradėdamas dėstyti GMO grėsmes biologinei įvairovei, GMO Lietuvoje valdymo priežiūros komiteto narys, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Andrejus Gaidamavičius akcentavo, jog negalima auginti ir naudoti maistui biologiškai modifikuotų produktų, kol visapusiškai neištirtas jų poveikis gamtai ir žmogui. „Negalime tenkintis argumentais, kad neigiamo poveikio apraiškų nenustatyta, turime reikalauti įrodymų, kad tokio poveikio nėra“, – sakė A. Gaidamavičius. Mokslininkas teigia, kad į ląstelę genetinės inžinerijos principu paleidžiami tūkstančiai kito organizmo dalelių, tikintis, kad viena iš jų pateks į reikiamą ląstelės vietą, tačiau nežinoma, ar taip atsitiks ir kur pateks kitos dalelės. Dėl to neaišku, kokį poveikį genetiškai sukurtas organizmas darys dirvožemiui, kaip jis pats keisis potvynių, sausrų metu, kokią įtaką turės giminingiems augalams. „Biologinei įvairovei gresia genetinė tarša – iš vienos sėklos užauga kelios ar keli šimtai, iš jų – keli tūkstančiai. Įvykus nepageidaujamam susikryžminimui, gali kilti genetinės katastrofos grėsmė“, – neslėpė mokslininkas, teigdamas, kad jau nustatyti konkretūs neigiami GMO poveikiai gyvajai gamtai.
Atlikus eksperimentus Vengrijoje, nustatyta, kad nuėmus genetiškai modifikuotų ligoms atsparių kukurūzų derlių, palieka net 8 proc. toksinių medžiagų, kurios susilpnina dirvos aktyvumą ir derlingumą. Toksinas veikia net 16 proc. iš 187 Vengrijoje saugomų drugių rūšių. Tuo tarpu kenkėjai greičiau prisitaiko prie augalo viduje esančio toksino. Dėl šios priežasties ekologiniai ūkiai nebeturi galimybių kovoti su kenkėjais be chemikalų pagalbos.
Ypač didelį pavojų biologinei įvairovei kelia žiedadulkės, augalai gali kryžmintis. Rapsai – ypač pavojingi, nes jie turi keliasdešimt jiems giminingų augalų. Genetinė tarša nepamatuojama jokiais prietaisais. „Lietuva turi visas galimybes vystyti ekologinį ūkį, todėl turėtų pasiskelbti laisvu nuo GMO regionu“, – siūlė mokslininkas.
Atsakydamas į Klaipėdos rajono bendruomenių susivienijimo pirmininko Jono Mockaus klausimą, kas atsitiktų, jei genetinės inžinerijos technologijos patektų į blogas rankas, A. Gaidamavičius tokią galimybę prilygino atominiam karui.
Realūs ir galimi pavojai
Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros profesorius habil. dr. Antanas Svirskis kvietė konferencijos dalyvius būti piliečiais ir nepritarti stambių korporacijų planams Lietuvoje. „Bandymai turi vykti 11 metų, 5 km apie tyrimo lauką negalima auginti kitų kultūrų. Taip galime užimti pusę Klaipėdos rajono.
Gal iš šalies atrodys, jog rapsai normaliai auga. Net kolegos mokslininkai, neturėdami tyrimų įrangos, nieko blogo nepastebės. Net bitės nemirs rapsų lauke, jos tik neberas kelio į namus. Pelno siekiančioms korporacijoms nerūpi, kad Europoje kas antras žmogus alergiškas, kad vis daugiau ligotų. Jų siekiai nebežmogiški. Anglijoje panorėta karvės genus sukryžminti su žmogaus. Kam to reikia?“ – ugningai kalbėjo A. Svirskis. Jis teigė, jog prekybos įmonėse parduodami šviežutėliai, iš pažiūros tarsi vakar nuskinti vaisiai ir daržovės slepia savyje didžiules grėsmes. Jais reikėtų prekiauti atskirose parduotuvėse, kad žmonės žinotų, ką perka. „Lenkijos prezidentas pasirašė 10 metų monitoringą, draudžiantį Lenkijoje bandyti GMO. Net badaujanti Zambija atsisakė bandymų. Manau, kad tokia maža šalis kaip Lietuva turi padaryti tą patį“, – siūlė A. Svirskis.
Teisė pasirinkti
Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialo direktorius, vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. Stasys Bernotas tikino, jog kolegos mokslininkai pateikė ne visai tikslius duomenis. Pasak jo, tyrimams skiriami vieneri metai, po to – ketverių metų monitoringas, per kurį sunaikinamos visos dirvoje išdygusios sėklos. „Procesą sudėtinga sustabdyti, kompanijos pateikė argumentuotus tyrimus, juos įvertino mokslo žinovai. Siūlomuose auginti GM rapsuose pakeistas vienas genas, kuris gerina sėklų kokybę aliejaus gamybai, – pareikšdamas abejonių dėl biokuro gamybos, kalbėjo direktorius. – Į rinką ši produkcija gali išeiti tik po 5-10 metų“. S. Bernotas patikino, jog šiuo metu prekiaujama iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintu 22 pavadinimų aliejumi, 6 pavadinimų margarinu, 2 pavadinimų majonezu ir kt. produktais. S. Bernotas taip pat priminė, jog ES yra išdavusi leidimus dirbti su 66 genetiškai modifikuotomis augalų rūšimis. „Mokslo procesai nestovi vietoje, mūsų teisė pasirinkti vieną ar kitą kelią“, – kalbėjo filialo direktorius.
Žalieji rengs piketą
Diskusija po pranešimų buvo karšta. Nustebino atsakymas, jog Vėžaičiuose išaugintus rapsus tirs Vokietijos kompanija, nes Lietuva tam dar nėra pasiruošusi. Diskusijoje paaiškėjo, jog pagrindinius sprendimus priima Europos Sąjunga, Lietuva jiems turi nedidelę įtaką arba jos iš viso neturi.
Šią savaitę turėtų pasirodyti peticija, raginanti Lietuvą likti laisvu regionu, o balandžio 4 d., kai Seimui bus pristatomi GMO bandymų Lietuvoje projektai, Lietuvos žalieji rengia piketą prie Seimo.
Ministerija nepritaria
Žemės ūkio ministerija pasisako prieš genetiškai pakeistų rapsų auginimą mokslo tikslais Žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Pasak ministerijos atstovų, institute tinkamai nepasiruošta atlikti bandymus, be to, Lietuvoje pirmenybė teikiama ekologiškam ir tradiciniam žemės ūkiui. Tokia nuostata pateikta Aplinkos ministerijai, kuri dėl leidimo išdavimo auginti naujadarus galutinai turi apsispręsti iki balandžio vidurio.
Dovilė PETRAITYTĖ
