Naujovės
Modifikuotus rapsus ketinama tirti Vėžaičiuose
Europos Sąjungos šalyse netyla diskusijos apie vadinamuosius genetiškai modifikuotus organizmus ir iš jų gaminamus maisto produktus. Šios naujovės priešininkai įsitikinę, jog modifikuoti produktai kenksmingi žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be to, gali iškilti grėsmė natūraliai augalijos pusiausvyrai, daryti neigiamą įtaką ekologinių produktų rinkai.
Vokiečių firma moksliniais tikslais norėtų pavasarį apsėti Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų lauko dalį. Šiam projektui turėtų pritarti Aplinkos ministerija, bet speciali komisija neskuba išduoti leidimo.
Tyrimams dideli reikalavimai
Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkai vienos Vokietijos firmos užsakymu ketina atlikti bandymus, kaip auginti modifikuotus rapsus. Tiesa, dar nežinoma, ar tą firmą tenkina Vėžaičių laukuose esamos sąlygos, tačiau mokslininkai jau studijavo programas, susipažino su pasaulinės praktikos duomenimis.
– Bandymams keliami labai griežti reikalavimai, – sako profesorius habilituotas daktaras S. Čiuberkis. – Bandymų laukeliai negali būti arti kelių, arti kitų kryžmažiedžių augalų, svarbu, kad jų nepaveiktų chemikalai, nebūtų arti bitynų.
Pasaulio šalyse, anot mokslininkų, daugiausia auginami tie modifikuoti augalai, kurie sudaro vieną svarbiausių rūšių maistui ar gyvulių pašarui, taip pat techninės kultūros. Tai soja, kukurūzai, medvilnė, rapsai. Nenuostabu, kad modifikuotais augalais susidomėjo pažangios žemdirbystės šalys. Tačiau nevengia bandymų ir tokios šalys kaip Iranas, Hondūras, Kolumbija ir kitos. Matyt, tikisi naudos. Lietuvoje pernai gruodžio 16 d. Žemės ūkio rūmuose buvo surengta konferencija „Genetiškai modifikuoti organizmai – šansas ar pavojus?“ Joje, kaip teigiama ataskaitoje, buvo pateikta faktinių ir ginčytinų dalykų. Dar iki tol spaudoje buvo rašoma apie tai, ką gali duoti vadinami „pasiskolinti“ genai. Beje, labai tiksliai žurnalistai vartojo žodį „pasiskolinti“. Paprastai šnekant, į normalius tradicinius augalus nuo ligų, kenkėjų, piktžolių įvedami atitinkami genai ir todėl gaunami didesni augalų derliai, netgi nepalankiomis klimato sąlygomis.
Objektyvaus atsakymo nėra
Spaudoje pasirodė pranešimai, kad prieš genetiškai modifikuotų augalų naudojimą stoja trąšų ir pesticidų gamintojai. Genetiškai modifikuotas augalas, kaip minėta, pats apsisaugo nuo ligų ar kenkėjų. Tad jau ne vieneri metai kyla modifikuotų augalų priešininkų ir šalininkų ginčai. Vieni teigia, kad galimus žalingus reiškinius vartojant modifikuotus augalus, bus galima įvertinti tik po 30 metų, o kiti sako, kad būsime pamiršę, jog kadaise jų bijojome. Būtent šis laikas parodys, kas teisus. Esama faktų, teigiančių, kad vienoje šalyje, kai modifikuoti kukurūzai, skirti pašarui, pateko į maisto asortimentą, gydytojai ėmė registruoti srautą pacientų, kuriems alergija paaštrėjo ar prasidėjo suvalgius tų kukurūzų. Kitoje šalyje buvo atliktas eksperimentas su žiurkėmis, kurias šėrė genetiškai modifikuotomis bulvėmis. Sumažėjo jų plaučių, smegenų ir širdies masė. Tačiau keli bandymai negali duoti objektyvaus atsakymo. Ir patys mokslininkai pripažįsta, kad šiuos svarbius dalykus reikia visapusiškai tirti ir galbūt tik tada bus gauti išsamesni atsakymai.
Aišku viena, kad šiais biotechnologinių revoliucijų laikais tiriamų produktų neturėtų būti skirta vartojimui neįsitikinus, kad jie neturi perspektyvos žmonių sveikatos apsaugoje, žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse. Profesoriaus habilituoto daktaro A. Svirskio nuomone, Lietuvoje tiktų ar turėtų perspektyvą genetiškai modifikuotų bulvių, išimtinai skirtų techninio krakmolo gamybai, auginimas, taip pat būtų auginami herbicidams atsparių veislių kukurūzai, herbicidams ir kenkėjams atsparios rapsų veislės. O ateityje paklausą turėtų gerai ištirti, ligoms atsparūs, kokybiškesnės veislės kviečiai. Turėtų būti sukurtos rugių ir kvietrugių veislės, turinčios didelį kiekį krakmolo ir labiau tinkančios bioetanolio gamybai. Dalis žemdirbių augintų marui ir kenkėjams atsparias genetiškai modifikuotas bulvių veisles.
Antanas SAKALAUSKAS
