Pašaliečio nuomonė
Užgavėnių personažų raida ir jos spėjimas…
Šiaip jau jos skirtos varyti iš kiemo žiemą. Senų senovėje tai padėdavo daryti iš anapus – mirusiųjų pasaulio – atėjusios dvasios. Jas vaidinusieji slėpdavosi po skarmalais, išverstais kailiais, į kiemą žengdavo atbuli. Vis dar gyviesiems tik pagal anapus matomus ženklus vėlės pranašaudavo apie būsimus metus: ligas, derlių, svarbius, mažiau svarbius ir tik šiaip įdomius ateities įvykius.
Už pranašystes reikėjo atsidėkoti, todėl „ateiviai iš anapus“ – persirengėliai – gaudavo dovanų.
Praėjo kiek laiko, prie vėlių prisijungė vengrai, čigonai. Matyt, kai jie pirmą kartą pasirodė dabartinės Lietuvos padangėje, buvo lyg ateiviai iš anapus: nematyti, į nieką nepanašūs, keistai apsitaisę, apžėlę juodomis garbanomis.
Vikingai iš Skandinavijos netapo pasiuntiniais iš pomirtinio pasaulio, nes atrodė taip pat, kaip visų prie Baltijos jūros gyvenusių tautų atstovai. Anot etnologės Irenos Calzonienės, jie ir išvaizda, ir elgesiu buvo savi, todėl netiko būti anapusiniais.
Dar praėjo kiek laiko, prie vengrų, čigonų Užgavėnėse atsirado žydų. Kaip vėlgi sako Irena Calzonienė, šį kartą žydiško personažo žiemos išvarymo šventėje prireikė kaip objekto pasišaipyti. Bet kadangi ūpas pašiepti dažniausiai ateina dėl nenoro pažinti objektą arba dėl jo uždarumo, vis dėlto galima samprotauti, jog ir šį sykį naujas Užgavėnių personažas gimė todėl, kad jis skyrėsi nuo vietinių žmonių.
Raganos, velniai, girtuokliai, caro ir tarybinių laikų kareiviai, medaliais apsikarstę vokietukai – ir šie visi personažai yra lyg takoskyra tarp anapusinio arba nepageidaujamo gyvenimo ir realybės.
Sekant šią raidą, jau galima tikėtis naujų personažų – politikų, valdininkų ir šiaip mėlynakių, šviesiaplaukių lietuviškų tipų. Todėl kad politikai ir valdininkai kuo toliau, tuo labiau tampa nepasiekiami, tik prieš rinkimus pasirodantys personažai, o anglėjantis, airėjantis, ispanėjantis, amerikonėjantis savas lietuvis – vis mažiau ir mažiau pažįstamas.
Jeigu taip atsitiks, vis dėlto Užgavėnių personažų raidą reikės vadinti natūralia evoliucija. Vadinasi, nebereikės inkšti dėl velniai žino kur besiritančio Tėvynės pasaulio, o tik konstatuoti: anapus…
Eugenijus BUNKA
