Savivaldybės taryboje

Jakiškiai dar turės gerti vandenį su geležies priemaišomis

Savivaldybės tarybos posėdyje sausio 28 d. antrą kartą neišspręstas klausimas, kaip pagerinti Jakų gyvenvietei UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ tiekiamo vandens kokybę. Tarybos nariai kaltino administraciją blogai parengus klausimą, administracijos atstovai teigė, jog Taryba neanalizuoja jų pateiktos medžiagos.

Bloga kokybė

Praėjusiais metais UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ užsakė AB „Klaipėdos vanduo“ Geriamojo vandens tyrimo laboratorijai ištirti jos eksploatuojamų 44 vandenviečių vandens kokybę. Tyrimai daryti sausio– rugsėjo mėnesiais. Didžiausi geležies ir amonio taršos rodikliai nustatyti Jakų ir Judrėnų vandenvietėse. Jakuose 1 litre vandens rasta net 3,770 mg geležies, o jo leistina norma tik 0,2 mg/l, amonio 5,05 mg/l, leistina norma 0,5 mg/l. Ramiai vandenį geriančiuose Judrėnuose amonio kiekis dar didesnis – 6,62 mg/l. Mažesnės, bet viršijančios nustatytas normas taršos nustatytos ir kitose UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ eksploatuojamose vandenvietėse.

Jakų gyvenvietėje tyrimai iš abiejų gręžinių mėginių ėmimo bei gyvenamojo namo vidaus čiaupų vykdyti ir praėjusių metų lapkričio mėnesį. Rezultatai panašūs.

Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą rajono vandenviečių vandens kokybei gerinti.

Numatytos lėšos

Pagal Nemuno žemupio projektą regiono miestų ir gyvenviečių vandenviečių rekonstrukcija suskirstyta į tris etapus. Jakai ir Sudmantai kartu su Girkaliais, Judrėnais, Plikiais, Dauparais, Dreverna, Kvietiniais ir Ketvergiais patenka į trečiąjį etapą, tarp gyvenviečių, kuriose mažiau nei 1000 gyventojų. Vandenviečių rekonstrukcija jose turėtų vykti 2010-2013 metais, jai iš Europos Sąjungos numatyta 5 287 tūkst. Lt.

Jakų gyvenvietę pagal šį projektą planuojama prijungti prie Klaipėdos miesto sistemos.

Ar iki tol pasiūlyti jakiškiams, kaip ironizavo Tarybos narys J. Vyšniauskas, „gerti vandenį iš „bambalių“, ar ieškoti kitos optimalios išeities, nei praėjusiųjų gruodį, nei šiemet sausį Tarybai nepavyko išspręsti, klausimas atidėtas dar mažiausiai mėnesiui.

Išdėstyti pasiūlymai

Praėjusių metų gruodžio mėnesio posėdyje Taryba, išklausiusi informaciją apie sudėtingą situaciją ir pasiūlymus, kaip artimiausiu metu būtų galima pagerinti geriamo vandens kokybę, įpareigojo Savivaldybės administraciją parengti konkrečius pasiūlymų variantus su preliminariomis jų įgyvendinimo sąmatomis.

Antrą kartą svarstant papildomai į darbotvarkę įrašytą klausimą tiekiamo vandens kokybei gerinti Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas informavo, jog Jakų gyvenvietėje (o gal ir kitose?) tikslingiausia būtų prie veikiančių vandenviečių įrengti vandens filtrus. Su įranga filtras kainuotų apie 60 tūkst. Lt. Vedėjo nuomone, jis valytų vandenį keletą metų, kol prasidės Nemuno žemupio programoje numatyta Jakų vandentiekio rekonstrukcija.

V. Buivydas paaiškino, kad giluminis gręžinys kainuotų apie 30-40 tūkst. Lt, tačiau nėra jokios garantijos, kad tokiame gylyje vandens kokybė bus geresnė ir neprireiks rengti filtro. Tada kaina padvigubėtų.

Šiuo metu prijungti Jakų gyvenvietės tinklus prie Klaipėdos miesto, pasak vedėjo, kliudo dvi aplinkybės. Tarybai pateiktoje informacijoje paaiškinta, kad netoli Jakų Klaipėdos teritorijoje įsikūrusi UAB „Gitana“ vandentiekį įmonėje įsirengė savo lėšomis ir sutinka leisti tiesti vandentiekio tinklus į Jakų gyvenvietę tik tuo atveju, jei bus padengta pusė jos išlaidų, t. y. apie 300 tūkst. Lt. Be to, pasak V. Buivydo, iš Klaipėdos miesto vanduo tiekiamas didesniu spaudimu, kurio neatlaikytų susidėvėję Jakų gyvenvietės tinklai.

Taryba nepatikėjo

Savivaldybės tarybos nariai pareiškė pranešėjui daug pastabų. J. Vyšniauskas teigė laukęs kelių motyvuotų pasiūlymų, kuriuos Taryba būtų galėjusi svarstyti, tačiau išgirdęs vienintelį: „Siūlau klausimą atidėti ir įpareigoti administraciją pateikti konkrečius duomenis.“ L. Simonaitytė teigė nuogąstaujanti, kad pastačius filtrą tuo viskas ir baigsis. „Vandens tiekimo Jakuose problemos bus ilgam pamirštos“, – tikino Tarybos narė. A. Liaudanskis ir V. Macijauskas siūlė rengti gręžinį ir taip išspręsti ne tik vandens kokybės, bet ir jo trūkumo problemą. J. Dumašius ragino nestabdyti proceso ir skirti lėšas gręžiniui.

Tarybos nariai nesutarė, sprendimo projektas papildyti Savivaldybės veiklos 2007-2009 metų strateginį planą geriamo vandens kokybei gerinti kasmet iš aplinkos apsaugos programos investuojant po 150 tūkst. Lt ir skirti 60 tūkst. Lt vandens valymo filtrui Jakuose įrengti atidėtas.

Specialistų nuomonės

AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius L. Makūnas: „Šalia Jakų gyvenvietės suplanuotų priemiestinių teritorijų detaliuosiuose planuose yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie miesto centralizuotų sistemų. Šiuo metu baigiami nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai į Budrikių kaimą. Mūsų paskaičiavimais, magistralinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų nuo atšakos į Budrikių kaimą iki Jakų gyvenvietės statybos kaina sudarytų 150-200 tūkst. Lt. Toliau reikėtų įvertinti Jakų gyvenvietėje esamų vandentiekio tinklų būklę techniniu, hidrauliniu požiūriais, numatant jų renovaciją. Tiekiamo vandens iš Klaipėdos kokybei užtikrinti esantys Jakuose gręžiniai turėtų būti užkonservuoti, visi gyvenvietės vartotojai turėtų tapti AB „Klaipėdos vanduo“ abonentais“ (citata iš 2006 m. gruodžio 12 d. rašto rajono merui – aut. past.).

Iš žemės gelmių išgaunamas vanduo daug kokybiškesnis, tik reikalinga įrengti nugeležinimo filtrus. Pasiūlymai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai giluminiam 106 m gręžiniui išgręžti: UAB „Kauno hidrogeologija“ – 28 130 Lt, UAB „Gargždų hidrogeologija“ – 40 000 Lt.

Meras ragino apsispręsti

“Perėmusi rajono gyvenviečių vandens ūkį UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pagal galimybes užtikrino, kad vartotojams vanduo būtų nuolat tiekiamas. Dabar susirūpinta vandens kokybe. Visose 44-iose vandenvietėse būtina gerinti vandens kokybę, ypač pavojingi sveikatai floridai. Įmonė viena nepajėgi išspręsti šios problemos, tad pasiūlyta 2007-2009 m. Savivaldybės strateginiame veiklos plane iš Gamtos apsaugos fondo kasmet šiam tikslui skirti po 150 tūkst. Lt. Kadangi pagal Nemuno žemupio programą 2010-2013 m. Jakų gyvenvietės tinklus už ES lėšas numatyta renovuoti ir prijungti prie Klaipėdos miesto, siūloma laikinai įrengti filtrus, tam šiemet biudžete skirti 60 tūkst. Lt. Tarybos nariai turėtų atsakingai apsispręsti – pritarti sprendimo projektui ar nuspręsti, kad Jakuose būtina įrengti naują gręžinį, kurį po rekonstrukcijos reikės užkonservuoti“, – kalbėjo rajono Savivaldybės meras V. Dačkauskas.

Jadvyga SURPLIENĖ