Skaitytojo siūlymas
Gelbėkime pajūrio kopas. Alternatyva!
Turime mažą, nesiekiantį 100 km ilgio, Baltijos kranto ruoželį. Didžiuojamės gintarinėmis kopomis, bet keičiasi klimatas, gausėja audrų, bangos pasiekia kopas, jas ardo. Kaip gelbėti kopas? Ar padės akmenų tiltai ir smėlio vežimas? Alternatyva. Kad bangos nepasiektų kopų, siūlau jas buldozeriais nustumt toliau nuo kranto. Išplatės paplūdimys, bangos vėl išneš smėlį, pustydamas vėjas kopas aukštins.
Ne kiekvienas pajūris turi smėlio paplūdimius. Pavyzdžiui, Riugeno salos pakrantės padengtos smulkiais akmenimis. Kada ir kaip mūsų pakrantėje atsirado smėlis?
Prieš 13000 metų ledynas traukėsi. Klimatas tada buvo labai šiltas. Tirpstant ledui tekėjo plačios upės, kurios skalavo moreninį priemolį, jį rūšiavo, smėlį nešė į Baltijos duburį. Baltija keitėsi: prieš 9000 metų jūra buvo nusekusi (Joldijos stadija), vėliau pakilus žemės plutai užsidarė Danijos sąsiauriai ir Baltija tapo ežeru, pavadintu Ancilijaus vardu. Prieš 6000 metų prasidėjo nauja – paskutinė Litorinos jūros stadija. Jos metu vandens lygis pakilo ir peržengė dabartinę kranto liniją: apsėmė trečdalį dabartinės Nemuno deltos, Drevernos žemumas. Audringos Litorinos bangos nuplovė 2,5-3,0 km Sambijos pusiasalį. Jūros srovės nešė smėlį, bangos išplovė, vėjas supustė neriją. Nešamas gintarinis Sambijos smėlis pakrante keliavo į šiaurę. Tuo metu Palangoje buvo supustyti Birutės ir Naglio kalnai.
Kopoms atsirasti reikalingas seklus atabradas ir platus paplūdimys. Priartėjusios prie kranto bangos liečiasi su dugno smėliu, pakelia jį ir plukdo į paplūdimį. Grįždamas energijos netekęs vanduo smėlį palieka ant kranto. Po to vėjas sausą smulkų smėlį neša toliau, aukščiau ir netekęs jėgos palieka kopose.
Dabar klimatas vėl keičiasi. Vėl didelės audros. Vėjas į pakrantę supučia vandenį, pakyla jūros vandens lygis, susiaurėja paplūdimys, su didele jėga bangos pasiekia kopas, jas ardo ir neša atgal į jūrą. Televizijos ekranuose matome, koks siauras beliko paplūdimys. Nepalyginsi su tuo, koks buvo.
Kopomis susirūpino visuomenė ir valdžia. Prasidėjo kaltinimai, kad statant naująjį tiltą buvo pašalinti akmenys. Be abejo, tai klaida. Akmenys slopina bangas. Po tiltu buvo susidaręs nedidelis pusiasaliukas. Panašus pusiasalis yra ir ties Olando kepure, kur tebestovi išskalauti galinės morenos akmenys. Bandyta akmens tiltus į jūrą tiesti ir dabar, bet greito efekto nepastebėta.
Praėjusiais metais buvo vežamas smėlis. Bet ši priemonė brangi ir laikina. Grįždamas vanduo smėlį grąžina į jūrą. Šiemet vėl bus pilamas smėlis. Tai beprasmiška. Būtina sudaryti tokias sąlygas, kad bangos nenuplautų, bet išmestų smėlį į krantą. Teko matyti Italijos, Rygos paplūdimius. Ten jie platūs. Reikia ir mums platesnio paplūdimio. Kuo bangos didesnės, tuo platesnis turi būti paplūdimys.
Tirpsta ledynai, kalnų sniegynai. Jūrose vandens lygis kyla, audros nerimsta. Sustabdyti ekologinėmis priemonėmis klimato šiltėjimą vargu ar pavyks. Per ilgai laukta. Anglies dvideginio į orą išmetama kelis kartus daugiau negu jo gali sunaudoti augalai. Be to, temperatūrai kylant, per sausras, augalai jo sunaudoja vis mažiau.
Matant, kas darosi, peršasi išvada. Kopas išgelbėti galima tik jas atitraukus nuo kranto. Jei to nepadarysime mes, tą padarys pati gamta. Kopos bus nuplautos, paplūdimys išplatės, pamažu lūždamos bangos į krantą vėl išmes smėlį, vėjas iš naujo vėl ims pustyti naujas kopas. Kol natūraliai išaugs naujos kopos, truks labai, labai ilgai. Laukti nereikia, kai galima patiems tą darbą greit ir geriau padaryti. Buldozeriais jas nesunkiai galima perstumti, sakykim, 33-50 metrų į kranto pusę. Kopos išliks, paplatės paplūdimys, laisviau jausis poilsiautojai.
Siūloma alternatyva ardyti kopas ir jas nustumti toliau nuo kranto per daug ekstremali ir gali sukelti natūralų visuomenės pasipriešinimą. Reikalinga diskusija. Mokslininkai ir visuomenė turi rasti racionalų sprendimą.
Vytautas GIPIŠKIS
