Tradicija

Nacionalinis diktantas – teigiamos emocijos

Fotografai, agronomai, mokytojai, namų šeimininkės, vadybininkai, teisininkai, bibliotekininkai – pačiųa įvairiausių specialybių atstovai praėjusį šeštadienį rašė jau antrąjį Nacionalinį diktantą. Dėl raštingiausio Lietuvos piliečio vardo visame pasaulyje kovojo 2000 lietuvių, o Klaipėdos rajone – 182 gyventojai. Diktantą jie rašė rajono Savivaldybės salėje ir J. Lankučio viešosios bibliotekos (vaikų skyriaus) skaitykloje bei filialuose.

Dalyvių mažiau nei pernai

J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas sakė, kad pernai šiame konkurse dalyvavo daugiau žmonių: „2006 m. diktantą rašė 200 rajono gyventojų, o šiais metais savo jėgas išbandyti panoro maždaug dvidešimčia žmonių mažiau.“ Paklaustas, kas lėmė mažesnį aktyvumą, pašnekovas atsakė: “Galbūt gamta, kuri praėjusį šeštadienį pajuokavo: siautė pūga, buvo šalta. Kiti ir nosį į lauką bijojo iškišti.“ Visgi bibliotekos direktorius džiaugėsi, kad dėl raštingiausio piliečio vardo daug žmonių kovojo Priekulėje (14), Gargžduose (14), Slengiuose (13), Girkaliuose (13), Judrėnuose (13), Lapiuose (10) bei Endriejave (9). Jis apgailestavo, kad dėl dvi dienas dingusios elektros konkurse negalėjo savo jėgų išbandyti Šalpėnų kaimo gyventojai.

J. Gutauskas pastebėjo tendenciją, jog Gargžduose diktantą rašo jaunesni gyventojai, o kaimuose – vyresni. Jis taip pat akcentavo, kad pasitikrinti savo žinias bei pasidžiaugti gražia lietuvių kalba daug labiau nori moterys nei vyrai. Pasak pašnekovo, šiais metais mūsų rajone diktantą rašė tik 18 stipriosios lyties atstovų.

Tikslas – pasitikrinti žinias

Diktantas buvo skaitomas 11 valandą per Lietuvos radijo pirmąją ir Lietuvos televizijos antrąją programas. Rišlų specialiai šiam konkursui rašytojų sukurtą grožinės literatūros tekstą diktavo diktorius Juozas Šalkauskas. Likus keletui minučių iki diktanto į Klaipėdos rajono savivaldybės salę susirinkusieji dalyviai buvo nusiteikę optimistiškai ir „Bangos“ korespondentei sakė, nors baimės virpuliuką jaučia, tiki, jog pasiseks. 23 metų Gargždų krašto muziejaus menotyrininkė Regina Šiurytė prisipažino, kad Nacionalinio diktanto konkurse dalyvauja antrą kartą: „Pernai patekau į geriausiai rajone rašančiųjų penketuką. Be to, ši akcija man tiesiog įdomi. Juk lietuvių kalba labai sudėtinga, todėl tiems, kurie ją moka, reikia didžiuotis.“ R. Šiurytė pasakojo, kad šiais metais prieš konkursą atliko rajono Savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktas užduotis. „Jos man patiko. Išties pamačiau, ko nemoku, ką reikėtų pasikartoti“, – sakė mergina. Rajono Savivaldybės kalbos tvarkytojos – spaudos atstovės Daivos Beliokaitės internete pateiktas užduotis prisipažino atlikusi ir kita konkurso dalyvė Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė: „Be šių užduočių, taip pat kartojausi nosinių raidžių rašybą iš dukros vadovėlio.“ Pašnekovė sakė, kad pernai jai pavyko patekti ir į antrąjį etapą, kuris vyko Vilniuje. Ten tekstas buvo daug sunkesnis, todėl klaidų pašnekovė neišvengė. Paklausta, ar per Nacionalinį diktantą dalyviai mėgsta šnairuoti ir į šalia sėdinčių kaimynų lapus, moteris atsakė: „Tikrai to nepastebėjau. Bent jau pernai visi buvo nosis įkišę į savo lapus, ir viskas. Juk čia kiekvienas parodo, ką pats moka, tai ne varžybos.“

Pagerbs mokytojus

Specialiai į Nacionalinio diktanto konkursą iš Veiviržėnų į Gargždus buvo atvykęs Veiviržėnų gimnazijos fizikos mokytojas Adomas Neimontas. „Rašydamas diktantą, noriu pagerbti savo lietuvių kalbos mokytojus Teklę Matutytę ir Joną Valančių. Priekulės mokyklą baigiau prieš 31 metus, tačiau atsimenu, kad būtent šie mokytojai man įdiegė lietuvių kalbos pagrindus. Kai T. Matutytė raiškiai skaitydavo tekstą, mes, didžiausi klasės padūkėliai, pradėdavome verkti. Tikiu, kad mano mokytojams dabar būtų smagu žiūrėti, kaip jų jau pasenę barzdoti mokiniai rašo diktantą“, – pasakojo A. Neimontas. Pašnekovas tvirtino, kad specialiai diktantui jokių taisyklių nesikartojo, nes nebuvo laiko. Jis prisipažino, kad visiškai nesijaudina dėl to, kiek padarys klaidų, jaudulį jam kelia tik mintys apie jo lietuvių kalbos mokytojus. Pašnekovas prasitarė, kad diktantą rašys naujais parkeriais, kuriuos saugojo ypatingai progai. „Manau, būtent dabar yra ta proga“, – sakė jis.

Akcija vienija lietuvius

Po diktanto Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje kalbinti nacionalinio konkurso dalyviai sakė jaučiasi puikiai, nes, nepaisant kokie bus jų rezultatai, diktanto rašymas suteikė tik teigiamas emocijas, pažadino jaunystės prisiminimus. J. Šalkausko per Lietuvos radijo pirmąją bei Lietuvos televizijos antrąją programas diktuojamas tekstas buvo Almos Karosaitės „Teisybė“. Konkurso dalyvė gargždiškė finansininkė Virginija Juknienė sakė, kad teksto skyryba buvo gana aiški, daugiau abejonių kėlė rašyba: „Visi sunkiausi žodžiai buvo vienoje vietoje.“ Pasak V. Juknienės, tekstas buvo prasmingas, apie teisybę. Diktavimo greičiu ji taip pat nesiskundė. Paklausta, ar nesigaili, jog dalyvavo tokioje akcijoje, atsakė: „Gailiuosi, kad pernai nedalyvavau. Toks konkursas labai suvienija lietuvius. Tai lietuviškumo, lietuvių kultūros puoselėjimas. Be to, tokiu būdu skatinamas noras kuo daugiau sužinoti.“ Ryšių su visuomene specialistės Živilės Šeporaitytės nuomonė buvo panaši: „Tai smagus renginys, vienijantis lietuvius. Konkurse gali dalyvauti ne tik tie, kurie moka, bet ir tie, kurie nori tiesiog pasitikrinti savo žinias.“ Teisininkė Liucija Bagačiovienė, Nacionalinio diktanto konkurse dalyvaujanti jau antrąjį kartą, sakė, kad šį diktantą ji traktuoja ne tik kaip akciją, bet ir kaip kultūrinį renginį, kuriame kiekvienas žmogus gali atsiskleisti kaip kūrėjas: „Juk žmonės tikrina savo klaidas, jas analizuoja.“ Pašnekovė akcentavo, kad Nacionalinis diktantas ne tik suteikia galimybę pasitikrinti savo žinias, bet ir pabendrauti. „Svarbiausia nereikia bijoti čia ateiti. Pavyzdžiui, mano kolegos iš darbo nepagrįstai baiminasi, kad iš jų čia gali kas nors pasišaipyti“, – sakė L. Bagačiovienė.

Užsienyje rašė 200 žmonių

Kaip ir pernai, šiais metais diktanto konkurse negalėjo dalyvauti moksleiviai ir lituanistai. Rajono Savivaldybės kalbos tvarkytoja – spaudos atstovė Daiva Beliokaitė, paprašyta įvertinti A. Karosaitės teksto „Teisybė“ sudėtingumą, atsakė: „Atsižvelgiant į tai, kad tekstą rašė paprasti žmonės, tekstas sunkokas. Buvo sukurta daug sudėtingų situacijų.“ D. Beliokaitė sakė, kad pati diktanto nerašė, nes jai jis tiesiog per lengvas, kaip du kart du.

Šių metų Nacionalinio diktanto konkurso didžiausia naujovė ta, kad jį galėjo rašyti žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iš viso užsienyje diktantą rašė 200 asmenų. Internetiniame puslapyje www.atgimimas.lt rašoma, kad didžiausio susidomėjimo Nacionalinis diktantas sulaukė Jungtinėje Karalystėje – ten jį rašė 50 žmonių. Lenkijoje vien Punsko krašte varžėsi 35 lietuviai, Vokietijoje taip pat 35, Rusijoje (Maskvoje ir Sankt Peterburge) ir Airijoje (Dubline ir Galvėjuje) – po 23. Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje diktantą rašė po 12, Švedijoje ir Danijoje po 11 lietuvių, Čikagoje (JAV) – 8, Argentinoje 7, Prancūzijoje ir Suomijoje – po 6, Ukrainoje ir Nyderlanduose po 5, Vengrijoje, Japonijoje ir Ispanijos Valensijos regione – po tris žmones.

Išbandyti savo jėgas turėjo galimybę ir klausos bei regos negalią turintys žmonės – diktantas buvo verčiamas į gestų kalbą, o į Nacionalinio diktanto vertinimo komisiją įtrauktas brailio rašto specialistas.

Finalas – vasario 17 d.

Viešai teisingas diktanto tekstas buvo paskelbtas sausio 30 d. www.atgimimas.lt, www.delfi.lt, www.lrt.lt ir www.vlkk.lt interneto svetainėse, o vasario 2 d. jis bus publikuotas savaitraštyje „Atgimimas“. Konkurse dalyvavusių žmonių darbus taisys vertinimo komisija vasario 3-4 dienomis. Geriausiai diktantą parašiusieji konkurso dalyviai į finalą bus pakviesti asmeniškai. Finalas vyks Vilniuje vasario 17 d. Planuojama, kad finale dėl raštingiausio piliečio titulo varžysis apie 50 dalyvių. Tačiau jei nepriekaištingų darbų bus daugiau, bus daugiau ir finalo dalyvių.

Agnė SURPLYTĖ