Tema

Siekti žinių netrukdo nei atsakingos pareigos, nei šeima

Lietuvių liaudies požiūrį į mokslą atspindi jos žodinė kūryba: „Ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi“, „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“. Šią laiko patikrintą tiesą patvirtino ir pašnekovės – Gargždų ligoninės masažuotoja-kineziterapeuto padėjėja Vilma Galdikienė, Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Gargždų PSPC bendrosios praktikos slaugytoja Jūratė Jašmontaitė ir „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytoja Ilma Agajan. Nors mokslo šaknys būna karstelėjusios, jų nuomone, siekti žinių, tobulėti būtina visą gyvenimą.

Paskatino mama

9 metus Gargždų ligoninėje masažuotoja-kineziterapeuto padėjėja dirbanti Vilma Galdikienė nuolat gilina medicinos žinias. Kai Vilma Klaipėdoje baigė vidurinę mokyklą, mama ją paskatino studijuoti mediciną. Baigusi J. Kupčinsko medicinos mokyklą, jauna specialistė, medicinos sesuo, įsidarbino Klaipėdos miesto ligoninėje Onkoterapijos skyriuje. Ištekėjusi už gargždiškio, Vilma persikėlė gyventi į Gargždus ir beveik 8 metus augino vaikus, tačiau norėjo save realizuoti ir kitoje veikloje. „Tada vyrui pasakiau: arba einu į darbą, arba mokausi“, – šypsojosi Vilma. Baigusi masažuotojų kursus darbą pagal specialybę ji gavo Gargždų ligoninėje. Tačiau moteris tarsi pajuto, kad jos diplomas ne tokios vertės, kaip ateinančių dirbti jaunų specialistų, ir nusprendė žinias gilinti Klaipėdos universitete. Po 3 metų studijų Vilma praėjusių metų pabaigoje jau džiaugėsi aukštosios mokyklos diplomu. Ar tai paskutinės jos studijos? „Tą dieną, kai įteikė diplomą, kai mane pasveikino šeima, vyro paklausiau, kas būtų, jei dar mokyčiausi. O jis neprieštaravo: „Jei tik netingi“, – sakė Vilma. Dabar moteris norėtų studijuoti ergoterapiją ir kineziterapiją. Vilma pripažįsta, kad studijuodama „vogusi“ laiką nuo šeimos, o dėl sumažėjusio bendravimo su vaikais spaudė širdį. „Prieš Naujuosius metus atsiprašiau savo šeimos, kad jai skyriau mažiau dėmesio. Jaučiu, kad kitais metais vėl turėsiu atsiprašyti… Man labai gera darbe. Čia save visiškai realizuoju, o pagilinusi žinias ne tik darbe labiau savimi pasitikiu, drąsiau bendrauju visuomenėje“, – džiaugėsi Vilma. Ji sakė visada jautusi vyro pritarimą, tačiau pirmieji studijų metai abiem buvę sunkiausi. „Žinau, vyras tvardėsi, kovojo su savimi, o ne su manimi. Ir buities darbus atlikdavo už mane“, – neslėpė dėkingumo moteris, kurios nuomone, studijos išėjusios į naudą ir vaikams – šešiolikamečiui Liutaurui ir dešimtmetei Romenai – jie tapę savarankiškesni. Vilma džiaugiasi pagilinusi specialybės žinias, kuriomis pasidalija su kolegomis, ir įgijusi kitokių – studijavo net japonų kultūrą. „Kai artėdavo sesija, reikėdavo išlaikyti 5-6 egzaminus, rašyti darbus, būdavo sunkių akimirkų, bet pati sau sakydavau, kad tai laikina. Turėjau tikslą ir žinojau, kad studijas baigsiu. Jei žmogus nori profesiškai tobulėti, mokslo siekimas yra būtinybė“, – įsitikinusi Vilma, dirbanti iš pašaukimo, jaučianti pacientų dėkingumą ir negailinti jiems sveikatos patarimų.

Svajonė būti mokytoja

Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, baigusi aštuonmetę, svajodama tapti mokytoja įstojo į tuometę Klaipėdos A. Venclovo pedagoginę mokyklą. „Buvau kaimo vaikas, o tada mokiniai ir tėvai mokytoją labai vertino. Nors tėvelis rekomendavo studijuoti agronomiją, nes pats buvo agronomas, aš pasirinkau pedagogiką“, – apsisprendimo laiką siekti svajonės prisiminė R. Cirtautaitė. Tačiau jai išsipildyti nebuvo iškart lemta – tais metais panaikinus pradinių klasių mokytojo specialybę, teko rinktis darželio auklėtojos. Su pagyrimu mokslus baigusi jauna specialistė pagal paskyrimą pateko į Kretingos „Žibutės“ darželį, tačiau dirbdama jautė, kad kažko trūksta. Diplomas su pagyrimu jai suteikė galimybę stojant į aukštąją mokyklą laikyti tik vieną stojamąjį egzaminą. Gavusi aukščiausią šio egzamino įvertinimą, ji tapo tuomečio Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto, kurio filialas veikė Klaipėdoje, studente. Ketveri studijų metai – ir dar vienas diplomas. Ikimokyklinės pedagogikos ir psichologijos dėstytojo metodininko specialybę įgijusi specialistė buvo paskirta į Klaipėdos rajono švietimo skyrių dirbti inspektore metodininke. Tačiau ir vėl kilo noras mokytis. Šį jau trečią kartą – neakivaizdinės studijos Klaipėdos universitete, siekiant pradinių klasių mokytojos kvalifikacijos. “Prieš tai pati keletą metų Klaipėdos universitete dėsčiusi būsimiems ikimokyklinių įstaigų darbuotojams vadybą, tapau vėl studente. Mums, neakivaizdžiai studijuojantiems suaugusiems žmonėms, nebuvo lengva. Kartais net pykdavome, jog dėstytojai verčia mokytis kaip stacionaro studentus“, – prisiminė pašnekovė, kuriai pavyko suderinti darbą ir studijas bei toliau siekti tikslo.

Iš mokyklos – į seniūniją

R. Cirtautaitei pedagoginį darbą teko dirbti dabartinėje Gargždų „Minijoje“, vėliau direktorės pavaduotoja – Klaipėdos „Pamario“ vidurinėje mokykloje. Dirbdama mokykloje gavo pasiūlymą tapti politinio pasitikėjimo tarnautoja – Gargždų seniūne. Šį pasiūlymą R. Cirtautaitė sakė ilgai svarsčiusi, nes galvojusi, kad ji gerai išmananti tik pedagogiką, nes visos anksčiau įgytos specialybės tik pedagoginės: „Bet reikėjo apsispręsti ir, matyt, mane pačią įtikino kažkada skaityta psichologų teorinė rekomendacija, kad nėra nieko blogo kas kiek laiko keisti darbo specifiką, esą tada dirbi labai intensyviai, daug mokaisi naujų dalykų ir esi visapusiškai smalsus naujai aplinkai. Tad tapau Gargždų miesto seniūne.“ Nors dirbdama darbą, nesusijusį su pedagogika, R. Cirtautaitė tuo metu nestudijavo, prisipažino, jog visą laikė mokėsi iš tų, kurie turėjo ūkinio darbo patirties ir mielai ja dalijosi: „Mano mokytojai buvo dabartinis meras Vaclovas Dačkauskas ir Milda Lubienė, tada dirbusi seniūnės pavaduotoja.“ Miesto seniūnė nenutolo nuo pedagoginio darbo, nes po 3,5 metų susiklosčius politinėms aplinkybėms, teko palikti seniūniją ir sugrįžti į mokyklą. Bet neilgam. R. Cirtautaitė dalyvavo rinkimuose į Savivaldybės tarybą ir tapo mero pavaduotoja. „Šis darbas apima ne vieną sritį, tenka gilintis į daug ką ir išmanyti viešąjį administravimą. Tai nauja mokslo šaka“, – sakė pašnekovė, praėjusių metų pabaigoje įgijusi dar vieną diplomą. Jis vainikavo 2,5 metų viešojo administravimo studijas Kauno technologijos universitete, Socialinių mokslų fakultete.

Kaip eidama atsakingas pareigas moteris sugebėjo dar ir mokytis? Žinių poreikis, tvirta valia, sugebėjimas planuoti laiką padėjo karjeros moteriai pasiekti tikslą, tačiau tai daryti nebuvę lengva. „Penktadienį po darbo – paskaitos, šeštadienį – taip pat. Atsiskaitymai, kursiniai darbai, egzaminai. Mokymosi laikotarpiu vasarą niekada neatostogavau, atostogas skirdavau magistro darbui… Padejuodavau kartais, kad sunku, bet žinojau, kad privalau. Esu dėkinga savo bendradarbiams – įvairių Savivaldybės skyrių darbuotojams praktikams, kurių dažnokai prašinėdavau įvairių dokumentų, reikalingų teoriniams kursiniams darbams parengti ar paaiškinti man nesuprantamas šių dokumentų ar skyriaus darbų subtilybes. Tačiau malonu, kad ir jie domėjosi mano teoriniais mokslais, nes ne vienas gana dažnai prašydavo atsišviesti naujausius paskaitų konspektus, klausdavo apie viešojo administravimo naujovių taikymo galimybes savivaldybės darbe. Darbų temas visada rinkausi susijusias su Savivaldybe, teoriją derinau su praktika, todėl esu gana gerai išstudijavusi daugelio Savivaldybės skyrių darbą“, – pasakojo R. Cirtautaitė, rankose laikydama magistro diplomą, suteikiantį teisę dirbti tiriamąjį, ekspertinį-konsultacinį, vadybinio pobūdžio darbą įmonėse ir organizacijose bei stoti į trečiosios studijų pakopos studijas.

Nuo medicinos – prie pedagogikos

Klaipėdos kolegijoje socialinę pedagogiką antrame kurse studijuojanti Jūratė Jašmontaitė 16 metų dirba bendrosios praktikos slaugytoja Gargždų PSPC. „Nuolat tobulinu medicinos žinias, tačiau seniai norėjau siekti aukštojo mokslo diplomo ir įgyti naujų žinių. Ėjo metai, o man atrodė, jog nieko neprisiminsiu, nesugebėsiu“, – pasakojo Jūratė. Tačiau nuvijusi šalin abejones ir pesimistines mintis, tris vaikus auginanti moteris ryžosi siekti tikslo. „Kol kas sekasi neblogai. Už mokslą nemoku, patekau į valstybės finansuojamą vietą, esu tarp geriausių studentų. Tad šeimos finansai dėl mano mokslų nenukentėjo“, – džiaugėsi studentė. Mamos studijoms vaikai neprieštaravo, o kolegos, draugai ir giminaičiai skatino. Jūratė pripažįsta, kad pirmaisiais studijų metais apnikdavo visokios mintys. „Bet juk esu ne kokia silpnavalė. Viskas bus gerai“, – tada pati save įtikinėjo Jūratė. Tačiau aklai sėkme sako niekada netikėjusi. „Prieš egzaminus širdis dreba kaip ir per pirmąsias studijas. Kai grįžtu namo, dešimtmetis Rokas paklausia, kiek gavau. „Dešimt“, – sakau. Tada jis pakomentuoja: „Tau pasisekė“. Ne, sakau jam, aš mokiausi“, – pasakojo Jūratė. Moteris džiaugiasi, kad savo tikslo siekį gali derinti su darbu – naudojasi mokymuisi skirtomis atostogomis, o įgytas pedagogines žinias kol kas pritaiko šeimoje.

Vasaros atostogos – kursams

Kaip naudingai praleisti vasarą? Atsakymą galėtų pasufleruoti „Vaivorykštės“ gimnazijos rusų kalbos ir etikos mokytoja Ilma Agajan. Po įtemptų mokslo metų vieną vasarą moteris nusprendė atostogas skirti ne tik poilsiui, bet ir studijoms. „Tris savaites lankiau intensyvius anglų kalbos kursus, kuriuos organizavo Lietuvos krikščioniškasis universitetas. Paskaitos nuo ryto iki pavakarių, namų darbai, reiklūs užsieniečiai dėstytojai, kalbantys tik angliškai…“ – tokie mokytojos vasaros prisiminimai. Pasak Ilmos, pagilintas anglų kalbos žinias ji panaudoja savo darbe – ruošdamasi etikos pamokoms, daug informacijos internete randanti anglų kalba. „Dabar didesnės galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose, be to, lengviau bus bendrauti, jei į gimnaziją atvyks kitataučių svečių“, – džiaugiasi anglų kalbos kursų nauda mokytoja Ilma.

Laima ŠVEISTRYTĖ