Nuomonė
Kaimo mokyklos neiškeitėme į Vilnių
Noriu padėkoti Kvietinių pradinės mokyklos mokytojai Zinai Birbalienei už suteiktą galimybę dalyvauti atvirų durų dienoje jos mokomoje klasėje.
Sėdėjau klasėje šalia sūnaus Žilvino, kuris yra antrokas, ir supratau, kad tokių sąlygų mokymuisi neturi net privačios pradinės mokyklos. Klasėje – aštuoni mokiniai, kuriems pedagogė gali skirti tikrai daug dėmesio, išsiaiškinti mokomus dalykus, išklausyti. Mokytoja kaip antra mama visada šalia, nes nėra mokytojų kambario, kuriame dauguma pedagogų praleidžia pertraukas. Tad ir per pertraukas vyksta įvairios diskusijos vaikams rūpimais klausimais.
O kur dar kiti kaimo vietovės privalumai! Vien ko vertas vaizdas pro langą – tolumoje matosi miškas, pavasarį pievoje besiganantys ožiukai, tyras oras ir šalia esantys namai. Mažas mokinių skaičius puiku, kai organizuojamos išvykos. Mokytoja gali vaikus nuvežti lengvaisiais automobiliais į spektaklius, koncertus ir kitas lankytinas vietas.
Turėjome galimybę keltis gyventi į Vilnių (vyrui pakeitus darbo pobūdį), bet likome Kvietiniuose dėl kokybiškos aplinkos ugdyti vaikus.
Suprantame, kad mokytojų nelengva duona, bet galime drąsiai teigti, kad mokytojai Zinai Birbalienei tai ne tik profesija – jai tai gyvenimo būdas.
Ačiū už jūsų nesumeluotą nuoširdumą, mieli Kvietinių mokyklos-darželio pedagogai.
Inga ir Vytautas GRUBLIAUSKAI
