Tema

Muziejuje – Gargždų istoriją liudijantys šaltiniai

Gargždų krašto muziejuje eksponuojama paroda „Gargždų istorijos šaltiniai“. Visuomenei yra pristatoma dalis išlikusių XVI–XIX a. mūsų miesto istorijos dokumentų, žemėlapių, planų, brėžinių, fotografijų ir kitų istorinių šaltinių. Apie tai, kaip kilo idėja surengti tokią parodą, kokie įdomiausi rašytiniai istorijos šaltiniai eksponuojami, „Bangos“ korespondentė kalbėjosi su muziejaus direktore Giedre Mogilaite bei muziejaus istoriku Egidijumi Miltakiu.

Tyrinėjo nuo seniausių laikų

“Istorinių šaltinių ekspozicija buvo atidaryta per Gargždų miesto 753-ąjį gimtadienį. Paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo, nesitikėjome tokio žmonių antplūdžio“, – pasakojo G. Mogilaitė. Ji džiaugėsi, kad parodos atidarymas pagyvino miesto gimtadienį ir suteikė jam istorinį atspalvį. Pasak pašnekovės, šią ekspoziciją jau matė daug gargždiškių. „Moksleiviai tradiciškai bus kviečiami apsilankyti muziejuje nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios, – kalbėjo ji. – Muziejaus ekspozicijos keičiamos kasmet ir skirtos vis kitai istorinei temai. Anksčiau buvo eksponuota fotografijų paroda „Senųjų Gargždų vaizdai“.

G. Mogilaitė pasakojo, kad 2006 m. muziejus vykdė projektą „Prisimename Gargždus“, kurio metu buvo renkama tiek istorinė (šalies archyvuose, muziejuose), tiek etnografinė (apklausiant senuosius gargždiškius, gyvus liudininkus) medžiaga apie Gargždus. Muziejaus istorikas E. Miltakis sakė, jog dokumentų ieško Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Lietuvos mokslo akademijos bibliotekoje, Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje bei kt. Pasidarytos kokybiškos skaitmeninės dokumentų kopijos. „Ne visuose archyvuose buvo techninės galimybės kopijuoti dokumentus, teko vežtis savo aparatūrą, prašyti archyvų vadovų leidimų“, – pasakojo jis.

Per 1000 dokumentų kopijų

“Už pagalbą renkant dokumentus esame dėkingi Gargždų istorijos tyrinėtojai istorikei Janinai Valančiūtei, Lietuvos valstybės istorijos archyvo archyvistei veiviržėniškei Rūtai Šrubėnienei, Gargždų parapijos klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui“, – sakė G. Mogilaitė. Iš viso pavyko pasidaryti per tūkstantį dokumentų kopijų, iš kurių ekspozicijai atrinktos pačios svarbiausios, įdomiausios, atskleidžiančios įvairias gargždiškių gyvenimo detales. Pavyzdžiui, iš gausios kartografinės medžiagos eksponuojami 5 XVII-XVIII a. žemėlapiai, iš kurių matosi Gargždų pavadinimo įvairovė, žemėlapių autorių žinios apie Gargždus. XIX–XX a. miestelio planai rodo Gargždų urbanistinę raidą. „XIX a. pagrindinės miestelio gatvės, tuomet vadintos keliais, buvo Klaipėdos ir Senasis kelias (dab. J. Basanavičiaus g.). Būtent J. Basanavičiaus gatvėje iki 1786 metų gaisro buvo ir miestelio centras. Žinoma, matosi ir kitų senųjų gatvių linijos: Kvietinių, Kapų (dab. Žemaitės), Bravoro kalno (dab. Minijos), kuria į miestelį buvo įvažiuojama iš rytų pusės. XX a. planuose pažymėti Gargžduose buvę 3 maldos namai: katalikų bažnyčia, žydų sinagoga bei evangelikų liuteronų bažnyčia. Per 1941 m. gaisrą miestelis buvo visiškai sunaikintas ir net ne visada žymimas to meto žemėlapiuose. 1976 metų miesto plane Gargždų miestas jau išaugęs“, – pasakojo muziejaus direktorė.

Daug dėmesio bažnyčiai

Pasak G. Mogilaitės, didelė ekspozicijos dalis yra skiriama katalikų bažnyčiai ir parapijai. „Yra išlikę bažnyčios fundacijos aktų, kuriais Gargždų dvaro savininkai įsipareigoja finansiškai remti Gargždų bažnyčią. Anksčiausias išlikęs fundacijos aktas – 1590 m. valdovės Onos Jogailaitės Batorienės fundacija antrajai Gargždų bažnyčiai“, – kalbėjo E. Miltakis. Jis sakė, kad parodoje eksponuojamas ir antrosios Gargždų bažnyčios inventoriaus dokumentas, kuriame aprašomas bažnyčios vidus, tačiau nenurodoma jos stovėjimo vieta. „Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai liudija, kad jos stovėjimo vietoje augo du jovarai, nupjauti tarpukario metais. Tai ta vieta, kur susikerta J. Basanavičiaus ir Pušų gatvės“, – pridūrė G. Mogilaitė. E. Miltakis sakė, kad nemažas bažnytinių dokumentų skaičius nestebina, žinant, jog bažnyčia spręsdavo ne tik dvasinius, bet ir ūkinius, visuomeninius, administracinius, kultūrinius reikalus. Eksponuojami Gargždų bažnyčios dokumentai apie veikusias katalikiškas organizacijas, kurių ypač gausu būta tarpukario laikotarpiu, įvairių laikotarpių bylinėjimosi su Gargždų dvaru dėl bažnytinių mokesčių mokėjimo raštai, įvairūs su dabartinės Gargždų bažnyčios statyba susiję dokumentai. Parodos lankytojų dėmesį pritraukia ir laiškas apie garsų Gargždų parapijos kleboną kanauninką Juozapą Giniotą. Laiške rašoma apie vis blogėjančią kunigo sveikatą.

Svarbūs šaltiniai – užsienio archyvuose

Vienas iš svarbiausių muziejuje eksponuojamų dokumentų – 1792 m. savivaldos, arba kitaip Magdeburginių teisių, privilegijos Gargždų miestui nuorašas. Ją suteikė karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. „Tuo laikotarpiu daugeliui miestelių buvo suteikta savivaldos privilegija, tačiau Gargždų savivaldos privilegijos originalas neišlikęs, tėra tik jos nuorašas, kuris saugomas senųjų aktų archyve Maskvoje“, – sakė muziejaus direktorė. „Lietuvoje yra tik šio dokumento mikrofilmas. Žinoma, reikėtų pasidaryti kokybišką originalo kopiją“, – pridūrė muziejaus istorikas. Anot jo, vienas svarbiausių Gargždų istorijai dokumentų – 1253 m. Kuršo dalybų aktas, kuris yra pirmasis žinomas dokumentas, kuriame paminėtas Gargždų vardas ir nuo kurio datos dabar skaičiuojame miesto gimtadienius. Deja, jis saugomas Slaptajame Prūsijos kultūros paveldo archyve Vokietijoje. „Šio dokumento eksponavimas būtų labai vertinga dovana Gargždų miestui“, – sakė E. Miltakis.

Gyventojų prievolės

Parodoje eksponuojami ir 1679 metais priimti miestelio nuostatai. Jie liudija apie XVII a. antros pusės Gargždų socialinį-ūkinį gyvenimą, bažnyčios, dvaro, miestelio ir valsčiaus tarpusavio santykius. „Miestelėnai gyveno dvaro nuomojamose žemėse, todėl privalėjo atlikti įvairias prievoles jam: mokėti piniginį mokestį, žvejoti, vežti grūdus į malūną, tvarkyti dvaro aplinką ir pan. Kiekvieną sekmadienį ir per šventes gyventojai įpareigoti lankyti bažnyčią, už jos nelankymą be pateisinamos priežasties nustatyta bauda. Nuostatai numatė ir pagalbą stichinių nelaimių atvejais, pavyzdžiui, padegėliai buvo 3 metus atleidžiami nuo piniginio mokesčio“, – pasakojo E. Miltakis.

Dalis parodos eksponatų skirta savitai gargždiškių grupei – žydams, kurių nemažai apsigyveno nuo XVII a. antrosios pusės. Į miestelį juos traukė netoli esantis pasienis, teikęs geras sąlygas verstis prekyba, bei palanki valdžios ekonominė politika, 1600 m. ir 1782 m. prekybinėmis privilegijomis lengvinusi ir skatinusi prekybą.

Pikantiški eksponatai – įdomiausi

G. Mogilaitė prasitarė, kad daug lankytojų dėmesio susilaukia pikantiškas parodos eksponatas – 1929 m. nekaltybės liudijimas. „Tai taip pat tam tikras istorijos šaltinis, pasirašytas Gargždų gydytojo G. Igelšteino ir patvirtintas jo antspaudu, jis suteikia informacijos ir apie to meto visuomeninius papročius, šeimos tradicijas, nors kažin ar tokie liudijimai buvo dažni“, – sakė pašnekovė. „Muziejuje atsidūrė vertinga tarpukario spaudinių, knygų, fotografijų kolekcija, priklausiusi būtent panelei, kuriai išduotas šis nekaltybės liudijimas. Vadinasi, ji buvo išsilavinusi moteris“, – pridūrė G. Mogilaitė.

Pokalbio pabaigoje muziejaus direktorė pabrėžė, kad visa muziejaus sukaupta medžiaga gali naudotis studentai bei kiti istorija besidomintys asmenys. Dalį dokumentų jie gali pamatyti internetiniame puslapyje (www.klaipedos-r.lt) arba ateiti į muziejų (Sodo g. 5, Gargždai).

Agnė SURPLYTĖ