Likimai
Tremtyje – su milijonierių senoliais…
Išgirdusi kalbant arba perskaičiusi spaudoje apie šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantį Rusijos turtuolį Romaną Abramovičių arba mūsų Seimo narį Antaną Bosą, gargždiškė Laima Mickienė mintyse vėl atsiduria Komių žemėje. Čia praėjo jos ir brolio Rimvydo vaikystė. 1941-ųjų birželį mokytojų Alfonso ir Jadvygos Kiaunių šeima buvo ištremta į Sovietų Sąjungos šiaurę.
Kartu su lietuvių inteligentų ir pasiturinčių ūkininkų šeimomis į Komijos krašte esančią Slobodos gyvenvietę atitremta ir keliolika žydų šeimų iš Tauragės, Kretingos ir Raseinių. Visus apgyvendino vadinamo Slobodos reido barakuose, pastatytuose prie palaidai atplukdyto miško ruošimo ir tolesnio transportavimo įmonės, kur anksčiau buvo laikomi vergiškus darbus dirbę kaliniai.
Šalia mokytojos J. Kiaunienės ir jos vaikų barako įsikūrė Taibė Abramovičienė su trimis sūnumis. Šeimos galva Nachmanas Abramovičius, kaip ir Gargždų pradinės mokyklos vedėjas Alfonsas Kiaunė ir dauguma kitų iš Lietuvos tremiamų šeimų vyrų, dar Vilniuje buvo atskirti ir išvežti toliau – į Rešotų mirties lagerį, kur beveik visi išmirė.
Iš visų tremtinių skurdžiausia dalia teko lietuviams, nes beveik visiems nebuvo leista pasiimti daugiau būtiniausių daiktų ir šiltesnių drabužių. Nemažai jų, ypač senesnio amžiaus, mirė. Šalia apgyvendintas Lenkijos žydų šeimas, kaip ne SSSR piliečius, rėmė tarptautinis Raudonasis Kryžius. Jie ir karo metais gaudavo siuntinius su maisto produktais ir šilta apranga.
Kaip prisimena Laima, Abramovičių vaikams buvo geriau, nes jų mamą, buvusią namų šeimininkę, paskyrė virėja valgykloje. Tuo tarpu mokytojai Jadvygai Kiaunienei teko į tą pačią valgyklą kibirais nešioti vandenį. Laima nepamiršta nuoskaudos, nes motinai niekada nebuvo pasiūlytas bent dubenėlis šiltos sriubos…
Tremtinių vaikai kartu lankė mokyklą ir žaisdavo.
Iš tremties į Lietuvą Abramovičiai negrįžo. Milijardieriaus tėvas Aronas apsigyveno Saratove, kur Romanas ir gimė. Anksti mirus jo tėvams šiuo metu gyvenantį Londone garsaus „Chelsea“ futbolo klubo savininką Romaną Abramovičių į Maskvą pasiėmė tėvo brolis Abramas.
Abramovičiai Tauragėje turėjo keletą namų, o prie Eržvilko nemažą ūkį. Pretenzijų į tėvų turtą milijonierius nėra pareiškęs, o tauragiškiai yra linkę suteikti jam garbės piliečio vardą.
Apie tremtinius, gyvenusius Komių žemėje, apybraižų knygą yra išleidęs taip pat buvęs tremtinys, rašytojos Jurgos Ivanauskaitės patėvis mokslininkas Rimvydas Racėnas.
Nuo civilizacijos nutolusį Rusijos šiaurės rytų kraštą šiapus Uralo anuomet buvo galima pasiekti tik vandens keliais. Laima Mickienė prisimena, kaip karui pasibaigus į Slobodą atplaukęs baltas laivas surinko visus Lenkijos žydus ir išplaukė. Lietuviai vylėsi, kad ir jų kančioms ateina galas. Deja… Praėjo dar dešimt metų, kol buvo leista palikti miškų, pelkių ir tundros karalystę.
R. Racėno knygoje šalia pasakojimų apie tremtinių išgyvenimus išspausdinti jų pačių sudaryti iš Lietuvos atitremtų žmonių sąrašai. Apytikriai aplink Syktyvkaro miestą esančiose tundros gyvenvietėse penkiolika metų vargą kentė beveik du tūkstančiai mūsų tėvynainių. Vien tik Slobodos reide – 360. Tarp jų pedagogių iš Gargždų J. Kiaunienės ir S. Trušienės šeimos. Taip pat dabartinio mūsų šalies Seimo narių Raimundo Palaičio, Juliaus Sabatausko, Antano Boso tėvai, rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus sesuo Veronika Lapėnienė, mokytoja Kornelija Baipšienė iš Veiviržėnų. 1943 metais čia mirė Švėkšnos grafas Juozas Pliateris.
Seimo narys milijonierius Antanas Bosas yra gimęs Komijos sostinėje Syktyvkare. Jo tėvas ūkininkas, taip pat Antanas, buvo ištremtas iš Raseinių apskrities Antkalniškių kaimo.
Laima Mickienė gausiame šeimos archyve neturi nė vienos tremties metų nuotraukos, nes iš pirmųjų tremtinių iš karto buvo surinkti ir atimti visi fotoaparatai ir radijo imtuvai.
Kiekvienam sava dalia: kam laimė nusišypsojo pasiekti valdžios aukštumas, kam didelius turtus ir išgarsėti visame pasaulyje, o kam graudžias ašaras išsvajotoje tėvynėje gimtųjų namų netekus…
Aldona VAREIKIENĖ
