Samprotavimai
Laimingų 2007-ųjų metų!
Su Naujaisiais metais ateina ir nauji finansiniai metai, kartu nauji ekonomikos planai bei praėjusių metų darbų vertinimas. Speciali proga pakalbėti apie ekonomiką, nors šiaip mes linkime vienas kitam laimingų metų, nesiejamų su ūkiškais reikalais. Prieš ketverius metus Naujųjų metų proga rašiau: “Keliamieji 2004 metai tikriausiai pakylės Lietuvą ir moraliai: tapsime demokratiškesni, teisingesni, labiau pasitikintys savimi, nes būsime lygiateisiai Europos tautų šeimos nariai, taip pat Amerikos draugai.
Tokiai kompanijai niekas niekada neprilygs karine galia, ekonomika, technologija, kultūra bei dvasinėmis vertybėmis. Mes būsime viso to dalis jau šiemet.“ Viso to dalimi iš tikrųjų tapome, tačiau rūpesčių nesumažėjo, o laukiamas moralinis pakylėjimas, jaučiame, neatėjo ir nėra garantijos, kad ateis bent kitais keliamaisiais metais. Atrodo, ekonomika kyla sparčiau nei moralė ar laimingumo jausmas.
Ekonomikos teorija nėra vien apie BVP. Ekonominė gerovė neabejotinai yra gyvenimo kokybės pagrindas, tačiau ant to pagrindo gali rastis sugriauti žmonių likimai ir beviltiškumo nuotaikos. Nemažai politekonomų kaltę už žmonių nelaimes verčia kapitalizmui. Lietuvos politikai taip pat linkę netiesiogiai pripažinti „gryną“ kapitalizmą kaltą, vis stengdamiesi atskiesti jį socializmu. Kaip pastebėjo žurnalas „The Economist“, kapitalizmas gali visuomenę padaryti turtingą ir laisvą, bet negalima iš jo reikalauti, kad jis padarytų žmones ir laimingus. Vien turtas ir laisvė nepadaro žmogaus laimingo, nors daug kam šito užtenka su kaupu. Ekonominėje literatūroje galima rasti daugybę straipsnių laimingumo tema. Jie dažniausiai remiasi apklausomis, kurios rodo, kad turtingi žmonės apskritai jaučiasi laimingesni nei neturtingi, tačiau panaikinus masinį skurdą tolesnis šalies turtėjimas nedaro jos žmonių laimingesnių. To priežastis yra žmogaus prigimtyje slypintis siekis būti pranašesniam už panašius į save. Neužtenka būti turtingam, norisi būti turtingesniam už kitus. Norisi kilti ir kilti socialinės ierarchijos laiptais, jei ne pozityviomis pastangomis, tai bent nustumiant nuo laiptų aukščiau stovintį. Kažkodėl mūsuose labai viliojantis yra Seimo nario laiptelis. Vienų veržimasis pirmyn verčia kitus neatsilikti, besivejantieji verčia pirmaujančius veikti dar įnirtingiau. Taip visuotinėse lenktynėse laimingumo prasme pralaimi visi: pastangų reikia vis daugiau, o laimės nepadaugėja.
Rinka nėra vien kovos laukas. Žmogus, leisdamas rinkoje dorai uždirbtus pinigus, gali jaustis patenkintas, kad pasiima iš nacionalinio produkto ne daugiau negu jis ten yra įdėjęs. Kapitalizmas neneigia to, kad darbas – laimės šaltinis. Todėl linkėjimas laimingų metų ekonomikos ir, ko gero, šiaip žmogišku požiūriu reiškia linkėjimą sėkmingų darbų. Tikslai pasiekiami darbu, darbas, be to, atitraukia nuo blogų minčių ir mažina galimybes rastis žalingiems įpročiams. Darbą turėtume gerbti ne mažiau nei jis buvo gerbiamas tarpukario Lietuvoje.
Tad kokius darbus sėkmingai atlikti Lietuvai reikia palinkėti? Valdžios vyrai ir moterys turi pagaliau susitarti dėl valstybės politikos prioritetų, t.y. tų tikslų, kuriems pasiekti pasiryžę skirti tiek pastangų ir pinigų, kiek reikia. Nesvarbu, kad artėja kokie nors rinkimai. Neužmiršti, kad kalbėjimas apie kokios nors srities reformą turi tik tada prasmę, jei kalbama apie jos finansavimą ar apribojimų panaikinimą. Stengtis kuo daugiau reikalų atiduoti į žmonių ir jų bendruomenių rankas, skatinti juos rūpintis pačiais savimi. Politikai turėtų neužmiršti, kad tarpusavio rietenos dėl niekingai menkų dalykų paslepia nuo visuomenės jų gerus darbus bei skatina nusivylimą savo valdžia ir valstybe. Vienas svarbiausių tikslų turėtų būti ES paramos efektyvus naudojimas. Būtina sumažinant jos skirstymo biurokratiją ir pasiekti, kad remiamos būtų produktyvios naujovės, o ne projektai, kuriems savo pinigų niekas neduotų.
O tautai? Ji gaus daug pinigų visokių kompensacijų, didesnių atlyginimų ir mažesnių mokesčių pavidalu. Pragyvenimas šiek tiek brangs, bet ne tiek, kad niekais paverstų gautus pinigus. Linkėčiau, kad gerėjant gyvenimui darbas taptų smagesnis ir įdedant į jį daugiau kūrybos bei žinių – produktyvesnis. Ir neapsirikime vėl per rinkimus.
Eduardas VILKAS
Akademikas, Gargždų Garbės pilietis
