Žmonės ir datos
Ilgaamžis stebina stiprybe
Priekulėje jau keletą dešimtmečių gyvenantis Stasys Jurgilas mano esąs vienas iš seniausių miesto gyventojų. Spalio 13 d. jam sukako 98-eri. Nors būta labai sunkių periodų, šiandien jaučiasi gerai, yra apsuptas žmonos Janinos dėmesio ir dukrų rūpesčio. Ilgaamžis dėkoja Dievui, jam padėjusiam ne tik išlikti, bet ir solidžiame amžiuje sukurti šeimą, susilaukti dukrų ir pajusti gyvenimo pilnatvę.
Politinis kalinys Nr. K-588
Susitikome su Stasiu Jurgilu Priekulėje, jaukioje Turgaus gatvelėje esančioje jo paties pastatytoje sodyboje. Kalbėjome apie šeimą, užaugintus vaikus, sveikatą, tačiau, regis, ryškiausiai jo atmintyje yra išlikę ilgi katorgos metai Vorkutos šachtose. Po tardymų ir baisių fizinių kančių, patirtų Raseinių kalėjime, jo laukė dar žiauresnė kelionė į katorgos vietą: „Į Sibirą dvi savaites vežė gyvuliniuose vagonuose. Prižiūrėtojai karts nuo karto, pasišviesdami fakelais, mus tikrindavo. Liepdavo nuogai nusirengti ir varydavo iš vieno vagono galo į kitą, vis lazda sušerdami per nugarą…“
Senolio akys sudrėksta, kai prisiminęs tuos metus, regis, pats negali suvokti, kaip išliko gyvas. Vorkutoje jam davė numerį – K-588. Toks Sibire buvo jo vardas, kurį išgirdęs turėdavo atsiliepti prižiūrėtojams. Šie į darbą varydavo su šunimis. Ne vienas nusilpęs kalinys pargriūdavo, toks negailestingai būdavo nušaunamas vietoje. Nelaimėlį apipuldavo šunys ir dar ilgai draskydavo. Išnešdami pro lagerio vartus, prižiūrėtojai dar suduodavo plaktuku per galvą. Taip tikrindavo, ar neapsimetė mirusiu…
Vedė 28 metais jaunesnę
Iš šio pragaro 25 metams nuteistą politinį kalinį Stasį Jurgilą išvadavo tik Stalino mirtis. Tačiau Lietuvoje likusi žmona jo nelaukė. „Mama ragindavo rašyti man laiškus, tačiau ji atsakydavo, jog nesu jai reikalingas – juk vis tiek negrįš. Ir aš negrįžau pas ją…“ – prisimena dar vieną gyvenimo smūgį senolis.
Tada jis apsistojo Kaune, vėliau Kelmės rajone, o išėjęs į pensiją atvažiavo į Priekulę. 1972-aisiais čia, šalia geležinkelio, pradėjo statytis dviaukštį namą. Tada jam buvo 64-eri. Ūkiniame pastate nuomojusiai kambarį Janinai – tik 36-eri. Iš Veiviržėnų, gausios Simonavičių šeimos kilusi moteris buvo po skyrybų su pirmuoju vyru.
„Prisimenu, pakėlė namo gegnes vyrai, o Stasys mane paprašė vakarienę paruošti. Sutikau… Taip mūsų gyvenimas nuo tos vakarienės ir prasidėjo“, – pasakoja su 28 metais vyresniu vyru tada
gyvenimą sujungusi Janina.
Bus šimtmečio balius
Gražiai jie sutarę ir amžiaus skirtumo nejutę. Pabaigę namą, dar dviejų dukrų susilaukė. Dabar 34 metų vyresnėlė Rasa ir 29 metų Danguolė gyvena Vokietijoje, abi sukūrusios šeimas. Jurgilai džiaugiasi, kad jos ne tik aplanko, bet ir padeda pasirūpinti jų buitimi. „Dukros šimtmečio proga žada man iškelti balių“, – džiaugiasi savo atžalomis ilgaamžis ir kviečia mus po poros metų vėl pas jį apsilankyti.
Irena KASPERAVIČIENĖ
