Projektai

Kaip derės pramonė, rekreacija ir gyvenamieji kvartalai

Trečiadienį negausiai susirinkusiems Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras pristatė Savivaldybės nustatytų teritorijų pramonės ir verslo plėtros bei Kairių poligono ir jo prieigų galimybių studijas.

Rengiamos studijos

Klaipėdos rajono savivaldybė užsakė Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centrui parengti bendrajame Savivaldybės teritorijos plane numatytų pramonės ir verslo teritorijų plėtros bei Kairių poligono ir prieigų teritorijos optimizavimo bei rekreacijos plėtojimo galimybių studijas. Parengtas studijas jų autoriai pristatė spalio mėnesį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau politikai joms nepritarė, motyvuodami, kad neatsakyta į pateiktą užduotį.

Trečiadienį KU Regioninio planavimo centro Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas dr. Petras Grecevičius pristatė rajono politikams papildytą ir pataisytą studijos projektą.

Gaila, susipažinti su projektu atėjo tik meras V. Dačkauskas ir keturi Tarybos nariai.

Problematiška pramonės plėtra

Kalbėdamas apie pramonės suplanuotose teritorijose plėtrą, dr. P. Grecevičius minėjo kelias problemas. Tai vienoje vietoje sukoncentruota chemijos pramonė. „Taršos galimybė taip pat sutelkta vienoje vietoje, tačiau avarijos atveju galima prognozuoti didžiulio pavojaus galimybę“, – kalbėjo P. Grecevičius. Jo nuomone, tokia potencialiai pavojingų įmonių koncentracija šalia jau buvusių gyvenviečių įvyko todėl, kad Klaipėdos miestas ir rajonas nesuderino savo planų. Jis apgailestavo, kad iki šiol neparengtas apskrities bendrasis planas, kuriame būtų galima derinti pramonės, verslo zonas, rekreacijos, gyvenamąsias teritorijas ir pan. Studijoje siūloma suplanuotoje teritorijoje daugiau nesteigti taršą skleidžiančių įmonių. Siekiant palikti rekreacinį koridorių į Palangos kurortą, studijoje siūloma suplanuotą Kopūstų pramoninę teritoriją pastumti Kretingalės link, joje steigti tik ekologiškai švarias įmones. Paslaugų ir kitas gyventojų poreikius tenkinančias įmones siūloma steigti ir gyvenamuosiuose kvartaluose. Kadangi viena iš rajono plėtros prioritetinių krypčių yra turizmas ir rekreacija, pranešėjas pareiškė, jog didžiosios pramonės įmonės privalėtų sutvarkyti savo teritorijas taip, kad jos atrodytų tarsi parkai.

Pasak P. Grecevičiaus, šalia gyventojų atsiradusios įmonės turėtų kompensuoti gyventojams už sudaromus nepatogumus.

Pasitarimo dalyviai pasiūlė studijos projektą lapkričio 30 d. teikti svarstyti Savivaldybės tarybai

Kairių poligonas – ne vien kariškiams

Kairių poligono ir prieigų galimybių studiją, įvertinant teritorijos optimizavimo bei rekreacijos plėtojimo galimybes pristatė jo vadovė, to paties Regioninio planavimo centro administratorė, doktorantė Ramunė Urbonienė.

Apžvelgusi Kairių poligoną ir karinio mokymo teritorijas, besidriekiančias nuo pietinės Klaipėdos miesto dalies iki Dituvos sodininkų bendrijos ir Kliošių parko, projekto vadovė priminė, jog 56 proc. šios teritorijos užima miškai, 35 proc. – pelkės, o likusioje dalyje – pievos, keliai, kanalai, Kuršių marios ir Vilhelmo kanalas. Šią teritoriją jau yra pamėgę tranzitiniai dviratininkai, žvejai ir iškylautojai. Geografinė padėtis palanki rekreacinei veiklai. Darbo vadovė pateikė rekreacinės plėtros priemonių įgyvendinimo planą. Jame siūloma rengti gamtinio pažintinio turizmo infrastruktūrą. Pažintinei – turistinei veiklai panaudoti AB „Klaipėdos vanduo“ vandenvietės teritorijoje esančius kultūros paveldo statinius, rekonstruoti šaudyklas, kad mokymo metu nekeltų pavojaus turistams, aptverti karinę teritoriją, pastatyti atitinkamus ženklus. Turizmo infrastruktūros plėtrai siūloma įrengti informacinius stendus, sutvarkyti privažiavimo kelius automobiliams, jų stovėjimo aikšteles Drevernoje ir prie Dituvos sodų, sutvarkyti kelią palei Vilhelmo kanalą, pritaikant jį dviratininkams ir pėstiesiems, numatyti vietas trumpalaikėms poilsiavietėms su lauko baldais, pavėsinėmis ir kt., prie marių rengti maudykles, lieptus, pliažus, priėjimo prie vandens vietas žvejams ir kt. R. Urbonienė taip pat pateikė ir edukacinės – pažintinės veiklos galimybes Tyrų pelkėje ir kitose vietose. Dalis studijos skirta militaristinės veiklos optimizavimui.

Pokalbyje dalyvavę Tarybos nariai J. Vyšniauskas, A. Liaudanskis teigė, jog būtina mažinti kariškių užimamą teritoriją, daugiau galimybių suteikti turistams bei poilsiautojams. Rajono meras V. Dačkauskas siūlė galvoti valstybiškai. Prisimindami, kaip nepasisekė kariškius su šunimis iš pajūrio perkelti į rajono pakraštį, Tarybos nariai A. Albertjan bei V. Gražys siūlė pasitenkinti turima teritorija ir svarstyti, kaip ją įsisavinti.

Kairių poligono ir prieigų galimybių studiją sutarta teikti svarstyti Savivaldybės tarybai.

Jadvyga SURPLIENĖ

Nuomonė

Ne į visus klausimus atsakyta

Spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje, o prieš tai ir Kaimo reikalų komitete nepritarta pramonės ir plėtros bei Kairių poligono ir prieigų galimybių studijoms. Jos abi parengtos skubotai, su kai kuriais nukrypimais nuo rajono bendrojo ir specialiųjų planų. Autoriams pasiūlyta jas papildyti ir pataisyti.

Lapkričio 15 d. pakoreguotos studijos pristatytos Tarybai, tiksliau, jos iniciatyvinei grupei, nes dalyvavo tik penki Tarybos nariai. Pristatymo metu kilo nemažai klausimų dėl chemijos gamyklų koncentracijos pramonės teritorijoje prie Rimkų, dėl pramoninės teritorijos koridoriaus nuo Klaipėdos link Priekulės, dėl rekreacinių ir gyvenamųjų teritorijų palei Minijos, Danės, Akmenos, Smeltalės ir kitas upes bei šių teritorijų suderinimo galimybėmis su netaršios pramonės teritorijomis.

Kairių poligono ir prieigų galimybių studija sukėlė nemažai karštų diskusijų. Studijos rengėjai šios teritorijos ateitį įžvelgia kaip rekreacinę, bet dėl zonos mažinimo, šaudyklų panaikinimo bei poligono iškėlimo yra gana atsargūs, šį klausimą palieka spręsti politikams.

Algirdas LIAUDANSKIS

Tarybos narys liberalcentristas