Skaitytojo paraštėse
Kam uždėsime karūną?
Pakvietusi išrinkti šių metų rajono politiką, įvykį ir renginį, „Bangos“ redakcija tikisi, jog skaitytojai rimtai ir objektyviai vertins mūsų gyvenimo aktualijas. Taip pat ir žmones, kuriems patikėta jas spręsti. Todėl nejuokinkime svieto! Argi galima pavadinti įvykiu tai, ko nėra ir išvis nebuvo? Pasiūliusiam metų įvykiu laikyti numatomą prekybos ir pramogų centrą arba nepradėtą, bet jau spėjusią apaugti įtarinėjimais Klaipėdos gatvės rekonstrukciją derėjo pirmiausia pavartyti Dabartinės lietuvių kalbos žodyną. Paaiškėtų, kad žodis įvykis reiškia baigtinį veiksmą.
Anoks čia rajoninės reikšmės įvykis – kuklaus fotoalbumo išleidimas arba filmų rodymas ant pastatų sienų.
Laikraštis ne veltui vadinamas metraščiu, o žurnalistai – metraštininkais. Pavarčiau vien pirmuosius „Bangos“ numerių puslapius. Kiek juose užfiksuota įsimintinų įvykių!
Nedaug trūko, kad praėjusią žiemą gargždiškiai būtų patyrę tai, ką išgyveno Telšių gyventojai po avarijos šilumos tinkluose. Pamokantis įvykis, kaip tinkamiau pasiruošti žiemai ir prognozuoti galimas avarijų pasekmes.
Stebėjausi, kodėl skaitytojai, ypač priekuliškiai, iš karto nepasiūlė ar iš kuklumo buvo linkę nutylėti pirmojo Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus įkūrimą. Tai buvo įspūdinga šventė, kuri galėtų pretenduoti ir į metų renginio nominaciją.
Dabar, kai mūsų šalis laisva, daugumai žmonių svarbiausia vertybe tapo materialusis gyvenimas. Esame linkę pastebėti tik apčiuopiamą daiktą. Tad neturėtume stebėtis, jei mūsų tėvynainiai kitų laikomi skurdžios dvasios žmonėmis ir neišprusėliais.
Metų renginiu pasiūlyta Gargždų miesto šventė. Tai kasmetinis renginys, vienąkart geriau, kitąkart prasčiau pavykęs. Tam įtakos turi finansavimas ir organizacinė veikla. Kadangi šiemet biudžetas buvo pilnesnis, šventė geriau pavyko.
Bet ir už miesto ribų, seniūnijose yra kūrybingų renginių organizatorių. Respublikinio masto renginio vertas puikus lakūno Stepono Dariaus 110-ųjų gimimo metinių minėjimas Judrėnuose. Ne kartą gyrėme doviliškius už sumanytą tęstinį liaudies meno festivalį, kuriame dalyvavo lietuviai iš Lenkijos ir Kaliningrado.
Manau, nebus lengva objektyviai išrinkti metų politiką, nes mūsų skaitytojai dar nespėjo plačiau sužinoti, kaip buvo vykdomi duoti pažadai. Rajono Tarybos nariai kol kas renkami pagal partijų sąrašus. O partijos, kad laimėtų daugiau mandatų, juos dosniai dalina į visas puses.
Straipsnyje „Politikai primiršo priesaką atsiskaityti rinkėjams“ pastebėta, jog mūsų rinkti Tarybos nariai ataskaitas supranta gana savaip. Vienam tai susitikimai su draugais pirtelėse ir smagiose medžioklėse, kitam – pasisėdėjimas renginiuose prie alaus arba sporto klube praleistas laikas.
Sutinku su teiginiu, jog pagrindinė politiko pareiga – sąžiningai vykdyti įstatymus. Tačiau ko reikalauti iš eilinio savivaldybės tarybos nario, jei netgi Seimo nariai nepaiso jų pačių priimtų įstatymų! Ne pavyzdys iš visų tribūnų ir netgi nuo altoriaus apie moralumą mėgstantis postringauti mūsų Seimo narys, šiomis dienomis pakliuvęs į skandalus.
Politologai teigia, jog mūsų visuomenės nebranda, tam tikras jos nekultūringumas pasireiškia į valdžią renkant populizmu garsėjančius politikus ir neaiškaus dosnumo verslininkus.
Nenuostabu, kad metų politiko nominacijai iš pat pradžių pasiūlyti pirmieji Savivaldybės asmenys. Apie juos skaitome kiekviename „Bangos“ numeryje. Apie kitų Tarybos narių veiklą informuojama retkarčiais. Kai kurie ir patys nežino, ką pasakytų rinkėjams, nes per visus metus tik ranką kilnojo ar kitų balsus skaičiavo…
Ne visi yra pastebėję mūsų rinktų atstovų Savivaldybėje veiklą, nesusietą su Tarybos reglamentu. Tai darbas, kurį jie atlieka visuomeniniais pagrindais, skatinami pašaukimo. Keletą tokių atvejų norėčiau priminti.
Jau kelinti metai krūties vėžio prevencijos projektui „Nedelsk“, primygtinai raginančiam moteris pasitikrinti sveikatą modernia medicinos aparatūra rožiniame autobusiuke, kuris atvažiuoja į kaimo vietoves, vadovauja Tarybos narė, verslininkė G. Sinskienė. Č. Tarvydo iniciatyva ir sutelktomis pastangomis įkurtas jau minėtas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus. Gydytojas A. Albertjanas įsteigė skausmo klinikas Gargžduose ir Klaipėdoje, yra vienas aktyviausių armėnų bendrijos integracijos mūsų valstybės gyvenime ir kultūrinėje erdvėje iniciatorių.
Būtų blogai, jei „Bangos“ skaitytojai patikusį politiką rinktų taip, kaip kai kurie šiandien negaili pritariančių skambučių buvusiai pirmajai šalies damai LTV šokių dešimtuko šou. Prisimenu kitą atvejį. Prieš kelerius metus tapti europietiškiausiu rajono žmogumi itin veržėsi verslininkas, kurio įmonėse mokėti (gal ir tebemokami) atlyginimai vokeliuose.
Taigi katram politikui uždėsime metų karūną? Išmintingam, padoriam ir patikimam, už kurį vėl galėtume nedvejodami atiduoti savo balsą?
Aldona VAREIKIENĖ
