Susitikimai
Dvipartinė sistema – niša atsirasti centrinei jėgai
Seimo narys, Naujosios sąjungos (socialliberalai) lyderis Artūras Paulauskas praėjusį penktadienį susitiko su rajono socialliberalais ir aptarė artėjančių savivaldybių rinkimų strategiją. A. Paulauskas neslėpė, jog Seimo skandalai akivaizdžiai liudija moralios politikos stoką. Politinio turgaus užribyje lieka socialinė atskirtis, darbo jėgos trūkumas, mokesčių sistema ir kitos aktualijos. Po susitikimo su NS rajono skyriaus nariais A. Paulauskas atsakė į „Bangos“ klausimus.
– Kokiomis temomis kalbėjotės su NS rajono aktyvistais?
– Pagrindinė tema – artėjantys savivaldybių rinkimai. Mūsų, socialliberalų, programa turi būti labai konkreti ir aiški kiekvienam rinkėjui. Manau, jei mes iškeliame problemas, turime nurodyti ir būdus, kaip jas išspręsti. Geriausiai padėtį rajone žino patys žmonės. Tad programoje turi atsispindėti konkretus kaimas, gatvė ir t.t.
– Kaip šiandieninę padėtį šalyje vertina mūsų rajono NS skyriaus nariai? Kokias problemas jie iškelia?
– Džiaugiuosi, jog dabartinius procesus, valdžios darbus jie vertina blaiviai ir kritiškai. Žinoma, jaudina emigracija, valdžios ir visuomenės santykis, mokesčių politika, pragyvenimo lygis, darbo jėgos trūkumas. Verslininkai skundžiasi dėl vis didėjančios mokesčių naštos. Mano nuomone, visi turime suprasti, kad valstybės biudžetas papildomas tik iš mokesčių. Privalome rūpintis visa visuomene, laikytis solidarumo principo – mokėdami sąžiningai mokesčius išlaikome pensininkus, neįgaliuosius, tada normaliai funkcionuoja biudžetinės įstaigos, vyksta socialinių, kultūrinių, švietimo reikmių tenkinimas. Žmonėms būtina mokėti normalius atlyginimus, kad jie galėtų jaustis oriai: ir tie, kurie dirba, ir tie, kurie gauna pensijas. Pavyzdžiui, aš jau prieš keletą metų socialinės apsaugos ir darbo ministrei V. Blinkevičiūtei siūliau suvienodinti našlių pensijas. Tada buvo atsakyta, jog nėra galimybių. Gerai, kad bent dabar atsitokėjo. Verslininkai, valstybės vyrai, kurie pripažįsta tik savo, o ne ir visuomeninius poreikius, gali sukelti antagonizmą. Ar mums reikia revoliucijų, žmonių, galvojančių, kaip atimti ir padalinti? Kol kas Lietuvoje atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų yra didelė. Labai lėtai formuojasi vidurinioji klasė, kuri turėtų būti valstybės gerovės pagrindas.
– Kokia Jūsų nuomonė dėl tiesioginių mero rinkimų?
– Naujoji sąjunga (socialliberalai) visuomet pasisakė už tiesioginius mero rinkimus. Apie tai kalbame dar nuo 1997 metų. Tiesioginiai rinkimai didina rinkėjų įtaką, garantuoja renkamųjų atsakomybę, rinkiminių nuostatų realų įgyvendinimą, konkrečią atsakomybę rinkėjams. Deja, tokios mūsų pozicijos nepalaikio nei socialdemokratai, nei konservatoriai. Nors pastaruoju metu vėl sugrįžtama prie šio klausimo, nemanau, jog bus suspėta iki rinkimų priimti galutinį sprendimą.
– Sociologiniai tyrimai rodo, jog didžiausius šansus artėjančiuose savivaldybių rinkimuose turi socialdemokratai ir konservatoriai.
– Kiek tyrimų, tiek skirtingų rezultatų… „Baltijos tyrimų“ duomenimis, mes ryškiai peržengiame 5 proc. kartelę, RAIT – ne. Šiandien stebina pavojinga tendencija – Lietuvoje kuriama dvipartinė sistema. Toks procesas nėra natūralus. Minėtos dvi partijos atstovauja apie 12 proc. rinkėjų. O kur kitų žmonių nuomonės, ne tokios kraštutinės? Žinoma, kitos partijos turėtų konsoliduotis, dabar brendimo periodas. Manau, jog Naujoji sąjunga (socialliberalai) yra trečioji partija, išreiškianti vidurinės klasės nuostatas, nuomonių įvairovę. Centrinės jėgos poreikis yra labai realus.
– Ar NS (socialliberalai) rajono skyrius jau formuoja rinkimų sąrašą?
– Manau, jog jame tikrai galėtų būti apie 40 žmonių. Pirmajame dešimtuke yra įvairių sluoksnių atstovų: verslininkų, ūkininkų, pedagogų, įmonių vadovų. Tai žmonės, turintys gerą vardą rajone, nevengiantys atsakomybės ir viešumo, sieksiantys gerinti rinkėjų gyvenimo kokybę.
Reda MILVYDIENĖ