Sezonas

Ir kaime brangsta būsto šildymas

Visi šneka apie brangstantį šiltą ir šaltą vandenį miestuose. Tačiau, kaip teigia mūsų skaitytojai, kaime būsto šildymo problema nėra menkesnė. Brangsta pigiausiu laikytas kuras – malkos. Rajone esančių girininkijų duomenimis, jau nuo spalio 1 d. ištrauktų iš miško mišrių rūšių kietmetris pabrango iki 54-55 litų, o nuo spalio 15 d. dar pabrango kietųjų rūšių malkinė mediena. Į čia paminėtų kainą neįeina malkų atsivežimo, pakrovimo ir iškrovimo kaina. Viską suskaičiavus mišrių rūšių kietmetris pirkėjui atsieis apie 70-80 litų.

Siūlo suskaldytų malkų

– Malkinė mediena brangsta dėl to, kad didėja jos paklausa, – taip mano UAB „Žaliamatis“ direktorius Č. Kudrevičius. – Be to, reikia daugiau mokėti darbininkams. Malkų paklausą didina medžio apdirbimo pramonė, naujakuriai kaime.

Statistikos departamento duomenimis, beveik 90 procentų kaimo gyventojų būstą šildosi kūrendami malkas, pjuvenas, atraižas. Šių kaina šiemet taip pat šoktelėjo. Gargžduose traktoriaus priekaba (apie 6 kubiniai metrai) atraižų ne taip seniai su atvežimu kainavo 160 litų, o dabar jau apie 200 litų. Didesnė priekaba (apie 10-12 kubinių metrų) atraižų pirkėjui atsieina daugiau kaip 300 litų.

Į malkų rinką atėjo ir patys kaimiečiai. Miškų savininkai kerta leistus barus, supjausto rąstelius, suskaldo ir veža į miestą. Už 4-5 tonas tokių malkų kaimiečiai prašo nuo 600 iki 800-900 litų. O už maždaug 12 kubinių metrų itin gerų beržinių ar uosinių malkų – net iki 1000 litų. Žinoma, galima derėtis ir šiokią tokią nuolaidą gauti. Nors, kaip pasakoja tokių malkų pardavėjai, ne kartą pirkėjai klausę, ar negalėtų už nedidelį kainos priedą malkas sunešti į sandėliuką…

– Tai įrodymai, kad ne visus žmones gąsdina suskaldytų malkų kaina, – sakė judrėniškis Petras Knyzeris.

Pasak jo, nepaisant padidėjusių malkų pardavimo kainų, tam pardavėjui lieka vis mažiau, nes nuosavi miškai jau gerokai apretinti, o perkant iš girininkijos ir mokant nuo 54 iki 70 litų už kietmetrį ir vėliau suskaldžius parduodant ne kažin kas lieka. O dažniausiai suskaldytas malkas perka klaipėdiškiai. Susidaro iki 50 kilometrų atstumu malkų transportavimo didesnės išlaidos.

– Stengiamės dirbti ir uždirbti sąžiningai, – teigia P. Knyzeris. – Kitaip prarasime rinką.

Reikalingas miškotvarkos projektas

Malkų paklausa, anot P. Knyzerio ir girininkų, nemažėja. Jų nuomone, tokiu būdu atliekamas dar vienas darbas – valomi miškai. Pagal įstatymus ir miško savininkai, ir jų medienos pirkėjai labai prisideda prie to, kad mažėtų menkaverčių medžių. Blindės, drebulės, baltalksnio, kai kurių kitų medžių kirtimas galimas tik gavus leidimą (nereikia miškotvarkos projekto). Tik negali būti kertama ištisai. Kertant kietesniųjų medžių mišką, jau reikia ir miškotvarkos projekto, ir specialaus įvertinimo.

Malkinės medienos poreikiai neskaičiuojami. Atsiranda būgštavimų, kad jos kada nors pritrūks.

– Mažiausiai dar dvidešimt metų užteks, – taip mano UAB „Žaliamatis“ direktorius Č. Kudrevičius. – Visų pirma todėl, kad nė viena girininkija niekada neiškirs daugiau nei atsodins. Pagaliau ir dabar kertama su rezervo likučiu. Manau, šitokią praktiką taikyti įpras ir privačių miškų savininkai. Ir girininkijos, ir privatininkai privalo per trejus metus mišką atsodinti. Girininkijos paprastai atsodina jau po dvejų metų. Privatininkai, matyt, bus paraginti tai daryti neleidžiant jiems kirsti naujų miško plotų.

Miško kirtimai leistinose ribose – tai ir darbo vietų sukūrimas kaime, ypač kaimo regionuose, nutolusiuose nuo stambių gyvenamųjų rajonų. Dėl malkų kainų kaltinti tenka ne miškininkus, miško kirtėjus ar malkų pardavėjus. Atsinaujinančius energijos šaltinius (šiuo atveju mišką) gali tausoti kurui naudojami presuoti šiaudai, durpės, pjuvenos, saulės energija. Reikia daugiau apie tai kalbėti, propaguoti. Sumažėjus malkų paklausai ir jų kaina kasmet nedidės.

Antanas SAKALAUSKAS