Skaitytojai pasiūlė temą

Priemiesčio gyvenviečių ateitis: planai, vizijos, realybė

Klaipėdos rajono su Klaipėda besiribojančių seniūnijų privačių (pirktų, susigrąžintų, persikeltų iš kitų vietovių) žemių savininkai detaliaisiais planais keičia žemės paskirtį, dalija į atskirus sklypus ir pardavinėja statyboms. Pasak Sendvario seniūno Juozo Lingio, didžioji dalis seniūnijos virto statybų aikštele, kurioje kiekvienas sklypo savininkas statosi ir kuriasi kaip išmano, aplink Klaipėdą auga naujos didžiulės gyvenvietės. „Kokia tokių būsimų gyvenviečių ateitis?“ – nerimsta kai kurie „Bangos“ skaitytojai.

Rengiami specialieji planai

Įsibėgėjant žemės reformai, Vyriausybė pasiūlė numatyti visuomeninės paskirties objektų plėtros zonas ir jų neprivatizuoti. Rajono Savivaldybė, nors ir paskubomis, nes buvo duoti labai maži terminai, parengė tokį dokumentą. Tačiau 1993 m. Konstitucinis Teismas panaikino plėtros zonas, žemę pareikalavo grąžinti jų savininkams. Tad šiuo metu, pasak rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, uostamiesčio pašonėje nerasi nė sklypelio laisvos žemės. Nors visa ji – privačiose rankose, V. Vytienė teigia, jog statybas įmanoma valdyti. „Svarbiausia teritorijų planavimo registre ir duomenų banke turime visus pradėtų rengti, rengiamų ir jau patvirtintų teritorijų planavimo, žemėtvarkos projektų, ūkininkų sodybų dokumentus. Taigi žinome, kas kur yra ir bus ateityje“, – aiškino valstybės tarnautoja. Jau baigiami rengti Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Girkalių kaimų ir gretimų teritorijų specialieji planai. Pradėti rengti ir kitų vietovių specialieji planai. Suplanavus juose bendrąsias susisiekimo sistemas ir bendruosius inžinerinius koridorius, urbanizuojamos teritorijos bus sujungtos į bendras sistemas. V. Vytienė neslepia, jog šioje brėžiniuose ir registruose tvarkingai atrodančioje didžiulėje privačioje teritorijoje kyla daugybė problemų. Architektės nuomone, nors ir nelengva, bet išspręsti jas bus galima, tuo labiau, kad galioja įstatymai dėl privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, be abejo, atsižvelgiant ir į privačių žemės savininkų interesus.

Keliai, gatvės, tinklai

Pardavinėjant žemę atskirais sklypais, vietoj vieno atsiranda keli, keliasdešimt ar dar daugiau savininkų. Ant architektės stalo atverstuose brėžiniuose viskas aišku – gatvės, valymo įrengimai, vandenvietės. O kokia realybė laukuose? Vieni žemės savininkai gatvių neparduoda, kiti – išpardavinėja proporcingai perkamiems sklypams. Abiem atvejais būsimos gatvės lieka privati vieno, kelių ar keliolikos asmenų nuosavybė. Nusipirkę sklypus su gatvės dalimi daugelis besistatančiųjų tiesiog murdosi purvyne. Vienas baigia statytis, kitas pradeda, trečio sklype dar jokio statybų ženklo. Kaip susitarti ir įsirengti gatvę?

Gatvės – ne tik eismo, bet ir vandentiekio, kanalizacijos, dujų trasų, elektros linijų koridoriai. Leidimus statybai naujai statomų namų savininkai gauna tik įsipareigoję inžinerinius tinklus įsirengti pagal patvirtintus reikalavimus. Tad nei šulinio išsikasi, nei išgriebimo duobės įsirengsi, vandenį galėsi imti tik iš vandenvietės, o nuotekas leisti į valymo įrengimus. Beje, plyname lauke juos taip pat patiems teks įsirengti. Pasak V. Vytienės, privačiai suplanuotose žemėvaldose pagal sklypų skaičių numatytos viena ar daugiau vandenviečių, valymo įrengimų.

Tik dvi išeitys?

Statytojai patirs mažiausiai rūpesčių, jei žemės savininkas išpardavinėja tik sklypus, o gatves, kaip savo nuosavybę, pats įrengia, tinklus jomis taip pat pats nutiesia. Beje, pats planuoja ateityje prižiūrėti gatves ir teikti kitas paslaugas. Deja, tokių savininkų rajone aptikome vos keletą.

Nusipirkusiems sklypus su būsimų gatvių dalimis privačiame plyname lauke tenka verstis patiems. Valstybės paramos, kai net būsimos gatvės – privati nuosavybė, neprisišauksi. „Seniūnija prižiūri savo turtą, – sako Sendvario seniūnas J. Lingis. – Privataus tikrai negalės tvarkyti“. Rajono architektė mano, jog statytojams tikslingiausia steigti bendriją, samdyti įmonę, kuri nutiestų tinklus, rengtų gatves, vėliau prižiūrėtų jų turtą.

Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga

Rajono Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja N. Gotlibienė teigia, jog iki šiol priemiestinėse seniūnijose neatsirado poreikio naujoms mokykloms steigti. „Slengių gyvenvietė auga, tačiau vaikų skaičius mokykloje – ne. Tėvai savo atžalas veža į Klaipėdą. Jei atsirastų poreikis, manau, būtų rasta ir išeitis“, – kalbėjo pavaduotoja. Kas kita Ketvergių ir Dituvos pagrindinėse mokyklose – jose moksleivių skaičių papildo sodų bendrijose gyvenančių šeimų vaikai. Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius G. Burbulis „Bangai“ aiškino, kad moksleiviai sunkiai telpa klasėse, dėl to numatyta statyti sporto salę su persirengimo kambariais, o virš jų – klases.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė informavo, jog, atlikus pirminės sveikatos priežiūros galimybių studiją, išsiaiškinta, kad pirminės sveikatos priežiūros centrų rajone pakanka. „Nei Paupiuose, nei Plikiuose, nei Jakuose, nei Dauparuose, kur gyvenvietės auga kaip ant mielių, prisirašiusiųjų nedaugėja“, – sakė skyriaus vedėja. Pasak L. Kaveckienės, jei atsirastų poreikis, gyvenvietėse steigtųsi privatūs pirminės sveikatos priežiūros punktai, kuriuos finansuotų ligonių kasos.

Naujomis statybomis apsuptos Slengių bibliotekos vedėja Emilija Alminienė teigė, jog skaitytojų bibliotekoje nedaugėja. „Tebevyksta statybos, dar nedaug žmonių gyvena“, – svarstė bibliotekininkė. Kultūros renginių organizatorė Reda Paulauskienė kalbėjo, jog į vasarą organizuojamas šventes ateina naujų žmonių. „Neturime patalpų, į mokyklos koridoriuje organizuojamus renginius ateina tik senieji gyventojai“, – kalbėjo ji.

Viliojantis “Saulėtasis sodžius“

UAB „SLENGIAI“ savininkas ir mokslinis vadovas profesorius habilituotas daktaras Vilius Židonis detaliuoju planu 26 ha ploto sklype suprojektavo gyvenvietę „Saulėtasis sodžius“. 16 ha išdalinta į 140 sklypų statyboms, 10-yje hektarų suplanuotos gatvės, sporto, poilsio aikštynai, tvenkiniai, parkeliai. „Keliai, elektra, vandentiekis, valymo įrenginiai įrengti, išbandyti, komisija juos priėmė, – sako profesorius. – Nusipirkusiesiems sklypą belieka prisijungti prie šių komunikacijų“. Numatė mokslininkas savo „sodžiuje“ ir vietą mokyklai, tikisi, kad atėjus laikui ją statys vietos valdžia, žada pagelbėti. „Saulėtojo sodžiaus“ centre rengiamame detaliajame plane profesorius numato statyti ekspozicinius – pažintinius gyvenamuosius namus su alternatyviąją energiją šildymui naudojančiais įrenginiais, hibridinę jėgainę su kogeneraciniu įrenginiu bei šilumos siurblių komplektu namams ir kitokiems objektams šildyti. Atvažiuosi, apžiūrėsi, išsiaiškinsi viską iki smulkmenų ir gal nuspręsi pats įsirengti. Sklype turėtų atsirasti gyventojų pobūvių namas su virtuve, pirtimi, baseinu, pastatas su salėmis klojimo teatrui, gyventojų susirinkimams, klubinei veiklai, pirčių kompleksas, oranžerija su apžvalgos bokštu, parduotuvė būtiniausioms prekėms ir kt. „Tai – programa maksimum“, – kukliai sako habilituotas mokslų daktaras, praktikoje jau pritaikęs ne vieną jį sudominusią mokslo naujovę.

Rajono mero komentaras

– Didžiulėje apie 4000 ha (plg. Gargždų miesto plotas – 943 ha) teritorijoje šiandien vykstantis sąlyginai stichiškas statybų procesas kelia pagrįstą susirūpinimą rajono Savivaldybei ir, manau, visai rajono bendruomenei. Per artimiausius kelis dešimtmečius čia turėtų apsigyventi apie 30 tūkstančių žmonių. Pernelyg užsitęsė šios teritorijos specialiojo plano rengimas. Prieš savaitę aptardami jo sprendimus, plano rengėjams pasiūlėme teritoriją suskirstyti gyvenamaisiais kvartalais (mikrorajonais). Tada, vadovaudamiesi statybos techniniais reglamentais, galėtume pareikalauti, kad planavimo organizatoriai detaliaisiais planais suplanuotų ne tik inžinerinę, bet ir visą būtiną socialinę infrastruktūrą (mokyklas, darželius, prekybos centrus, ambulatorijas ir t.t.). Įgyvendinus šią idėją detaliuosius planus rengiantys žemės savininkai turės kooperuotis. Jei kitų metų pradžioje tvirtindama specialųjį planą Savivaldybės taryba pritars teritorijos suskirstymui gyvenamaisiais kvartalais (mikrorajonais) ir nustatys aiškius jų užstatymo prioritetus (eiliškumą), chaotiškam ir nevaldomam statybų procesui turėtų būti padėtas taškas. Panašių teritorijos planavimo principų turėtų būti laikomasi ir kitose patraukliose gyvenamajai statybai teritorijose, – kalbėjo „Bangai“ rajono Savivaldybės meras V. Dačkauskas.

Jadvyga SURPLIENĖ