Konfliktinė situacija

Priekuliškiai stojo ginti Vingio parko ateities

Priekulės centre antrą šimtmetį skaičiuojančio Vingio parko, miestelėnų pasididžiavimo, rajono Savivaldybės administracijos užsakymu parengtas specialusis planas sukėlė jų aistras ir net pyktį. Išanalizavę šiuos sprendinius, priekuliškiai įžvelgė, jog po formuluočių priedanga – asmeniniai valdininkų interesai. Patvirtinus šį Vingio parko pertvarkymo planą, kuriame numatyta „nustatyti kitą žemės naudojimo paskirtį“, šimtamečiais ąžuolais ir liepomis žavinti teritorija virstų ne tik trumpalaikio poilsio statinių, statybos ir urbanizuotų teritorijų erdve.

Priekulės bendruomenės atstovai (pavardės žinomos), apsilankę „Bangos“ redakcijoje, išdėstė savo nerimą, kad rajono valdžia nekreipia dėmesio į priekuliškių prieštaravimus, pasiūlymus ir ketina patvirtinti šį specialųjį planą. Tačiau praėjusią savaitę įvykusiame Priekulės bendruomenės susirinkime rajono vadovai patikino skelbsią naują viešą Vingio parko specialiojo plano svarstymą ir atsižvelgsią į miestelėnų pasiūlymus.

Pažeista procedūra

Priekulės bendruomenės atstovai (pavardės žinomos), apsilankę „Bangos“ redakcijoje, išdėstė savo nuogąstavimus dėl Vingio parko specialiojo plano sprendinių, kurie buvo apsvarstyti rugsėjo 4 d. viešajame susirinkime. Jų teigimu, atėjo tik 8 gyventojai, nes oficialaus skelbimo, kviečiančio į viešą aptarimą, nebuvo, išskyrus „Bangoje“ rugpjūčio 30 d. skyrelyje „Savivaldybės savaitė“ paskelbta, jog „rugsėjo 4 d., pirmadienį, 10.30 val. – Priekulės Vingio parko detaliojo plano viešasis svarstymas“. O kur tai turėjo vykti – neaišku. Pašnekovai piktinosi, kad buvo pažeistas Vyriausybės nutarimas dėl visuomenės dalyvavimo planavimo procese. „Įstatymiškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų turėjo būti žiniasklaidoje paskelbtas skelbimas apie susirinkimą, nurodant laiką ir vietą“, – teigė priekuliškiai, įtardami, jog svarstymą bandyta nuslėpti nuo bendruomenės.

Priekulės Vingio parko specialųjį planą pernai lapkričio 24 d. užsakė Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Cirtautas. Priekuliškiai piktinosi, kad jis buvo parengtas nepasitarus su Priekulės gyventojais, Klaipėdos krašto kultūros paveldo specialistais. „Neaišku, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys, atstovaujantys Priekulės bendruomenei, buvo šio plano iniciatoriai. Dauguma mūsų gyventojų nežinojo apie jį, – kalbėjo pašnekovai. – Kodėl seniūnas nesiūlė tartis su bendruomene prieš rengiant Vingio parko pertvarkymo planą? Jis buvo ruošiamas slapta nuo mūsų“.

Siekė pakeisti žemės paskirtį

Iš susirinkime dalyvavusių 8 gyventojų nė vienas nepritarė pasiūlytam planui pertvarkyti istorinį Vingio parką, užimantį 16,34 ha valstybinės žemės. Pirmiausia jiems užkliuvo formuluotė: „Vingio parko teritorijai siūloma nustatyti kitą žemės naudojimo paskirtį, suteikiant rekreacinės teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos būdus bei trumpalaikio poilsio statinių statybos ir urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių naudojimo pobūdžiai“.

„Juk kita žemės naudojimo paskirtis reiškia visišką laisvę tvarkytis nurodytoje teritorijoje“, – nuogąstavo priekuliškiai.

Iš tiesų specialusis planas numato didžiąją Vingio parko dalį paversti urbanizuotu rekreaciniu objektu: įrengti atvirą baseiną, viešąjį tualetą, dušus, rūbines, pirtį, prekybos ir viešojo maitinimo paviljonus, kemperių stovyklavietę, įvedant į parko teritoriją vandentiekį ir kanalizaciją. Be to, turėtų būti įrengta stovyklavietė su laužavietėmis, krepšinio, tinklinio, riedlenčių aikštelės, hipodromas, futbolo aikštė, 3 automobilių aikštelės.

Priekuliškiai akcentavo, jog visa tai planuojama periodiškai potvynių užliejamoje Vingio parko teritorijoje.

„Susirinkime mes pasakėme, jog kategoriškai prieštaraujame siūlymui keisti Vingio parko, kaip poilsio vietos, statusą ir prašėme jį tvarkyti esant dabartiniam statusui: įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, plėsti skulptūrų parką, vaikų žaidimo aikšteles, pastatyti suolelius šalia takų, sutvirtinti Minijos krantines ir kt.“, – kalbėjo bendruomenės atstovai.

Jie parašė laišką rajono Savivaldybės administracijai su savo pasiūlymais, tačiau, gavę direktoriaus Kęstučio Cirtauto atsakymą, labai nusivylė. Mat į juos nebuvo atsižvelgta.

Priekuliškių aistros

Praėjusio ketvirtadienio vakare Priekulės kultūros namų salė buvo pilnutėlė: miestelėnai atėjo į susitikimą su rajono ir seniūnijos vadovais, kad tiesiai į akis pasakytų tai, ką galvoja apie Vingio parko specialųjį planą ir jo iniciatorių užmačias.

Susitikti su priekuliškiais panoro rajono meras Vaclovas Dačkauskas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Cirtautas, jo pavaduotoja Vilma Daukšienė, rajono Tarybos narys Albinas Klizas. Priekuliškių kvietimu į susirinkimą iš Kauno atvyko Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojas garbus architektas Martynas Purvinas.

Priekulės seniūnas Valerijus Velkas pasidžiaugė, kad gyventojai neabejingi vienam iš gražiausių, miesto centre esančiam Vingio parkui, kuriam skiriamas didžiausias dėmesys, ir gausiai susirinko.

Priekulės bendruomenės pirmininkas Kazimieras Žilinskas susirinkusiems prisipažino labai nustebintas Vingio parko specialiajame plane radęs siūlymą „nustatyti kitą žemės naudojimo paskirtį“. „Gudriai parašyta, – ištarė jis. – Ar čia ateityje neatsiras gyvenamasis rajonas?“

Tačiau seniūnas, rodydamas planą, aiškino, jog neplanuojama parką užstatyti gyvenamaisiais namais. Tai mėgino įrodinėti ir administracijos direktorius K. Cirtautas. Tačiau susirinkusieji svaidė pykčio strėles seniūno, pavaduotojos, administracijos direktoriaus, mero adresu, nepaisydami nei etikos, nei mandagumo normų.

Priekuliškė pedagogė, rašytoja, kraštotyrininkė Edita Barauskienė už juos ne kartą atsiprašė, teisindamasi, jog visi labai susijaudinę dėl Vingio parko specialiojo plano sprendinių, todėl ir kyla aistros.

Neleisti statybų

E. Barauskienė, padėkojusi rajono ir seniūnijos valdžiai už rūpinimąsi Vingio parku, siūlė sutarti, kad projektuotojai specialųjį planą atliko formaliai.

Ji paaiškino, kad Priekulės gyventojai, susipažinę su juo, savo parašais patvirtino prieštaraujantys, kad Vingio parko teritorijoje būtų pakeista žemės paskirtis. Jos negalima leisti užstatyti, nereikia prieplaukos su asfaltuotu privažiavimu, stovyklavietės su kemperiais. Be to, reikia nugriauti sovietmečiu pastatytos tribūnos griaučius, o vietoj jos naudoti surenkamųjų konstrukcijų tribūną. Nereikalingas ir baseinas – reikia išvalyti senvages ir įrengti tvenkinius. E. Barauskienė pastebėjo, kad plane nenumatyta sutvirtinti Minijos krantines, kurios dabar irsta. Ji akcentavo, jog esanti gamtininkė, todėl stebisi, kad plane numatyta takų pakraščius iš abiejų pusių paplatinti po 10 metrų. Taigi 3,8 hektaruose turėtų būti iškirsti želdiniai.

Architektas M. Purvinas, pasidžiaugęs, kad rajono valdžia rūpinasi Priekule, apgailestavo dėl tą vakarą kilusių priekuliškių aistrų.

„Ne veltui jos kilo – atžagariai dirbo projektuotojai, – kalbėjo svečias. – Žmonės yra per daug prisiklausę, kas dabar dedasi Lietuvoje“. Jis paaiškino, kad Vingio parke nereikia jokių statinių, nes vieną kartą įsileidus statybas, nežinia, kuo ateityje pavirs ši teritorija.

„Atviro baseino Priekulėje irgi nereikia – čia ne Londonas ir ne Paryžius. Tai būtų tik pinigų švaistymas“, – kalbėjo svečias, linkėdamas santarvės tarp rajono valdžios ir Priekulės bendruomenės.

Priekuliškė, rajono Savivaldybės tarybos narė Elvyra Jašmontaitė emocingai ištarė, jog pažinojusi rašytoją I. Simonaitytę. „Ką ji pasakytų dabar? Iškėlusi lazdą Ieva ištartų: „Ką jūs, priekuliškiai, sugalvojot?“

K. Cirtautas susirinkusiems paskelbė, jog Vingio parko specialiojo plano svarstymas atidėtas, nes aną kartą buvo pažeista procedūra. „Dabar rinksime gyventojų pasiūlymus ir aptarsime. Specialųjį planą turi patvirtinti rajono Taryba“, – sakė administracijos direktorius.

V. Dačkauskas patikino, kad gyventojų siūlymai bus įvertinti ir tik bendruomenei pritarus bus patvirtintas Vingio parko specialusis planas.

Paslėpti planai

Architektas M. Purvinas „Bangos“ korespondentei kalbėjo, jog Priekulės Vingio parko specialiajame plane įžvelgęs keistų dalykų. „Kodėl reikia keisti parko žemės paskirtį, jeigu tai poilsio teritorija? – stebėjosi jis. – Plote Sodų gatvės link leidžiamos statybos“.

Ogi takų paplatinimas po 10 metrų rodo, jog vietoj jų čia ateityje atsiras gatvės. Jos bus nutiestos per krūmus, želdinius. Medžiai bus iškirsti 3,8 hektaruose. Tai argi čia neatsiras gyvenamųjų namų?

„Viskas daroma paslėptai, – karčiai šyptelėjo M. Purvinas. – Betgi istorinį Vingio parką, skaičiuojantį antrąjį šimtmetį, reikia išsaugoti su visais galingais ąžuolais, liepomis ir tvarkyti: sutvirtinti Minijos krantinę, pasodinti ąžuoliukų. Reikia išsaugoti natūralų parką“.

Virginija LAPIENĖ