Skaitytojų pasiūlyta tema

Daugiabučių vaikams liko tik asfaltas

Devynaukščiai stumia į gatvę ir į automobilių stovėjimo aikšteles Gargždų miesto S. Dariaus ir S. Girėno bei Pušų gatvių sankirtoje įsikūrusių gyventojų vaikus. Šiame kvartale, išaugus dviem devynaukščiams ir pradėjus statyti septynaukštį, liko tik nedideli laisvos žemės ruoželiai. Visame kvartale nėra nė vienos žaidimo aikštelės, nebeliko net smėlio dėžių, kurias buvo įsirengę patys gyventojai. Vienintelė vieta, kur gali žaisti vaikai, yra tolėliau esantis „Vaivorykštės“ gimnazijos aikštynas ir naujoji futbolo aikštė.

Mažieji gyventojai rinko parašus

Nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. 33-ojo namo iki sklypo, kuriame netrukus stovės keturi daugiabučiai namai, tvoros – vos 10 metrų. Tiek liko žalios juostos. Iš kitos pusės – judri S. Dariaus ir S. Girėno gatvė ir namui priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė. Pamatę, kad nauji daugiabučiai atima vietas žaidimams, S. Dariaus ir S. Girėno g. 33 namo vaikai patys ėmė agituoti tėvelius rinkti parašus ir klausti valdžios žmonių, o kur jiems žaisti. 29 gyventojai rajono vadovams ir „Bangos“ redakcijai adresuotame laiške abejoja, ar statybos taip arti jau seniau pastatytų daugiabučių namų yra teisėtos, o jei taip, tai kur jų vaikams saugiai žaisti.

Vien šiame name gyvena 60 vaikų iki 17 metų amžiaus. Ne ką mažiau jų ir kituose, dar sovietmečiu statytuose namuose. Šiame kvartale sutikta Reda Stankevičienė „Bangos“ korespondentams patvirtino, jog ją labai jaudina, kaip bus sprendžiamas šis klausimas: „Auginu pusšeštų metų sūnų, kitas vaikas – dar vežimėlyje, tad mūsų šeimai labai aktualu, ar begalėsime išvis išleisti vaikus į lauką, nes aplink – tik gatvė, kurioje didžiuliais greičiais lekia mašinos, ir automobilių stovėjimo aikštelės. Net smėlio dėžių, kurias buvo padarę mūsų vyrai, nebeliko“. Dar dvi sutiktos jaunos mamos kalbėjo tą patį ir prašė: „Padėkite mūsų vaikams“.

Teisėta ar neteisėta?

Specialių žaidimo aikštelių šiame daugiabučių kvartale nebuvo net tada, kai statybos nevyko. Tačiau vaikai naudojosi laisvu žemės plotu ir čia žaidė savo žaidimus, kol ilgus metus buvusiose plynėse Pušų g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. sankirtoje žemėtvarkininkai suformavo žemės sklypą. Jis suteiktas fiziniam asmeniui už turėtą Gargždų apylinkėse žemę. Anot Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos V. Vytienės, grąžinant buvo nurodyta tiksli jo paskirtis – tik gyvenamajai daugiabučių namų statybai.

Šį sklypą iš savininko nusipirko UAB „Pamario namas“. Bendrovė užsakė ir parengė techninį projektą statyti 4 daugiabučius namus. Vadovaujantis juo dar praėjusių metų pabaigoje pradėtos statybos.

Paprastai jos neįmanomos be detaliųjų planų, kuriuos privalu pateikti viešam visuomenės svarstymui. Tačiau šįkart buvo kitaip. Pasak V. Vytienės ir Savivaldybės administracijos direktoriaus K. Cirtauto, bendrasis miesto planas šioje vietoje jau buvo numatęs daugiabučių namų statybą, todėl direktorius išleido įsakymą, suteikiantį teisę UAB „Pamario namas“ rengti techninį projektą. Vadovautasi aplinkos ministro 2004 05 03 įsakymo „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 17 punktu, kurio vienas iš teiginių yra toks: detalieji planai nerengiami, kai „statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas“. Esą detalusis planas šiuo atveju būtų buvęs reikalingas, jei daugiabučiai namai būtų aukštybiniai, t.y. daugiau kaip 30 metrų aukščio. Todėl Savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, kurios nariai yra visų kontroliuojančių ir derinančių statybų planus institucijų atstovai, 2005 m. spalio 25 d. išdavė UAB „Pamario namas“ statybos leidimą.

Taip UAB „Pamario namas“ išvengė ilgų detaliojo plano rengimo ir viešo svarstymo procedūrų, bet minėto kvartalo gyventojai neteko galimybės susipažinti su tuo, kas planuojama jų kaimynystėje ir pareikšti savo pastabas.

Savivaldybės administracijos direktorius K. Cirtautas „Bangai“ tvirtino, jog ši statyba yra teisėta ir nieko nepažeidžia: „Savo išvadas yra pateikusios visos institucijos, beje, nepavaldžios Savivaldybei. Jos – teigiamos, patvirtintos statybas kontroliuojančių institucijų vadovų parašais“. Iš tiesų byloje randame ir Visuomenės sveikatos centro rajono filialo vadovės A. Syminienės išvadas, kuriose teigiama, kad „išlaikomi atstumai nuo planuojamos aikštelės (automobiliams statyti – koresp. pastaba) iki kitų gyvenamųjų namų“.

Aikštelės – pačių gyventojų problema

Tačiau žinia, kad statyba teisėta ir atstumai nepažeisti, turbūt nepaguos daugiabučiuose gyvenančių tėvų ir jų vaikų, kuriems kuo toliau, tuo mažiau lieka erdvės. Deja, ateity jos liks dar mažiau, nes žemė tapo brangi ir laisvų plynių nebeliks. Statomuose namuose įsigyjantieji butus perka ir patogumus: žaidimų aikštelės vaikams ir automobiliams įskaičiuojamos į buto vertę. Žodžiu, veltui niekas nieko nebeduoda.

Vienintelis nepriklausomybės metais pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno g. 33 namas ir visi kiti sovietmečiu pastatytieji daugiabučiai iki šiol neturi įsiteisinę savo namų sklypo ribų. Todėl Savivaldybės administracijos direktorius K. Cirtautas teigia, kad pirmiausia reikia pradėti nuo vadinamų „raudonųjų linijų“, kurios nustato daugiabučiam namui priklausantį žemės sklypą. Tačiau sklypo įteisinimas kainuoja. Tai pirma. „Be to, žmonės turi žinoti, kad įsiteisinus žemės sklypo ribas, už žemę, kaip ir privačiame name, teks mokėti žemės mokestį, rūpintis jo valymu ir tvarkymu. Tačiau patys gyventojai galės nuspręsti, kiek vietos jame skirti vaikų, automobilių stovėjimo aikštelėms ir kitoms gyventojų reikmėms“, – paaiškino Savivaldybės administracijos direktorius.

Kad tik liktų ką įteisinti. Taip sparčiai vykstant statyboms, aplink senuosius daugiabučius gali likti tik takeliai.

Irena KASPERAVIČIENĖ