Verslas
Sėklininkystės ūkyje bulviakasis įsibėgėjo
Dreverniškio Petro Vasiliausko, septintus metus besiverčiančio sėklinių bulvių auginimu, ūkyje bulviakasis įsibėgėjo. Trečiadienį iš auginamų 130 ha bulvės buvo nukastos 30 hektarų. Iš vieno prikasama po 22 tonas sėklinių gumbų. Šiuo metu ūkyje įtempčiausias darbymetis, nes liūtys gali pakenkti labiau nei sausra vasarą.
Moderni bulvininkystė
Bulvių laukuose dirbo du galingi modernūs bulvių kasimo kombainai. Tačiau ūkininkas Petras Vasiliauskas pasakojo, kad šiemet išperkamosios nuomos būdu įsigijęs bulvių kombainą „Grimme“, kainuojantį milijoną litų. „Tai moderniausias kombainas ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijo šalyse. Per valandą juo prikasama 20 tonų bulvių, – teigė jis. – Tačiau kol kas jo negalima naudoti, nes šios dirvos, kuriose dabar kasame, per drėgnos, ir galinga technika įklimptų“.
Parvežtos į sandėlį, kuris įrengtas pagal europietiškus standartus, rūšiavimo mašinomis bulvės rūšiuojamos pagal dydį. Čia jau sukrautas ankstyvųjų veislių ’Derbi’, ’Latona’ bulvių derlius.
Per žiemą čia bus sandėliuojama 2500 tonų sėklinių bulvių. P. Vasiliauskas įsipareigojęs bulvių traškučius gaminančiai įmonei „Kraft Foods“ pateikti 900 tonų bulvių sėklai, o kitas parduosiąs Kėdainių, Panevėžio, Šakių rajonų ūkininkams.
Maistinės bulvės išvežamos parduoti įmonėms. Pasak P. Vasiliausko, už kilogramą jos moka po 70 centų, o pernai gavo po 40.
Nuostolių neišvengė
Drevernoje bulvių karaliumi tituluojamas P. Vasiliauskas pasakojo, kad augina 12 veislių sėklines bulves pagal pirkėjų pageidavimą. „Neblogai užderėjo visos, kurias spėjome palaistyti“, – sakė ūkininkas. Jis pasakojo, kad šią sausringą vasarą nuo sėjos per visą vegetacijos periodą Drevernoje iškrito apie 8 milimetrai kritulių. Todėl du mėnesius bulvių laukuose nebuvo išjungta laistymo mašina, kuri papildomo laistymo metu „prarijo“ 30 tonų dyzelinio kuro.
„Dabar iš hektaro kasame po 22 tonas sėklinių bulvių, bet tam prireikė daug išlaidų ir darbo“, – neslėpė ūkininkas.
Visgi jis prisipažino, kad liūčių bijantis labiau nei sausros. Taigi šiuo metu bulvininkystės ūkyje – įtemptas metas. Dirba visa Vasiliauskų šeima ir keliolika samdytų darbininkų.
Regi perspektyvą
Sertifikuotą bulvių sėklininkystės ūkį sukūręs P. Vasiliauskas, apsirūpinęs modernia technika, pagal europietiškus reikalavimus įrengęs sandėlį, pagal pažangias technologijas auginantis bulves, teigė matąs šio verslo perspektyvą. Mat pamarys – tinkamiausia vieta auginti sėklines bulves, nes lengviau apsisaugoti nuo virusinių ligų.
„Bulves reikia mokėti auginti: vegetacijos periodu jos gali užsikrėsti 28 ligomis“, – aiškino ūkininkas, akcentuodamas, kokia svarbi tinkama bulvių auginimo technologija.
Jis pasakojo, kad šiemet pirmą kartą padaugino lietuviškų veislių ’Goda’, ’Venta’, ’Rasa’ ir ’Aista’ bulvių. Po 3 metų jų jau pateiks pirkėjams. Pasak ūkininko, šiuo metu rinkoje iš jo auginamų bulvių didžiausią paklausą turi užsienietiškos veislės ’Latona’, ’Laura’, ’Vineta’, ’Presto’.
P. Vasiliauskas neslėpė, kad nenorėtų, jog dreverniškiai augintų bulves savo reikmėms. „Tačiau tiems, kurie to neatsisako, dovanoju gerų veislinių bulvių sėklai, kad neplistų virusinės ligos“, – sakė ūkininkas.
Verslas – vaikams
Ūkininkas P. Vasiliauskas valdo 350 ha, o dirba 700 ha žemės. Grūdines kultūras – kviečius, rapsus, rugius jis augina dėl sėjomainos. Nemažai į bulvių sėklininkystės ūkį investavęs ūkininkas kalbėjo, jog šį verslą perduosiąs savo vaikams. Šiemet į tėvų namus sugrįžo universitetų diplomus įgiję vaikai: sūnus Evaldas su žmona Živile – agronomai, ekonomikos mokslą baigusi duktė Rugilė su vyru Vaidotu. Taigi dabar visi triūsia ūkyje. Živilę radome bulvių sandėlyje rikiuojančią darbus, jos vyrą Evaldą – laukuose dirbantį kombainu. Vasiliauskų šeimynai darbo iki kaklo. Bulviakasiui įpusėjus, jie pradėjo ruoštis į žemės ūkio parodą Kaune, kurioje eksponuos savo auginamas veislines bulves.
Virginija LAPIENĖ
