Švietimas

Subrendo ugdymo proceso permainų poreikis

Naujuosius mokslo metus rajono bendrojo lavinimo mokyklose šįmet pradeda apie 6800 moksleivių ir apie 820 pedagogų. Vakar Rugsėjo 1-osios šventės įvyko dviejose gimnazijose, keturiose vidurinėse, 14 pagrindinių mokyklų, 4 mokyklose-darželiuose, 10 pradinio ugdymo skyrių. Per paskutiniuosius metus gerokai turtingesnė tapo švietimo įstaigų materialinė bazė, daugelis jų renovuotos, tačiau kasmet vis labiau jaučiamas pagrindinių dalykų mokytojų stygius.

Į „Bangos“ korespondentės klausimus apie tai, kaip pasiruošta naujiesiems mokslo metams, kokių naujovių galima laukti organizuojant ugdymo procesą ir kokios kyla problemos, atsako Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS.

Uždaryti du pradinio ugdymo skyriai

– Ankstesniųjų metų prognozės, kad kasmet mokinių skaičius mažės, atrodo, nepasitvirtino. Rajono mokinių skaičius išlieka beveik toks pat?

– Mokinių skaičius stabilizavosi, daugėja siekiančių vidurinio išsilavinimo. Šiais mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose mokysis maždaug toks pat skaičius mokinių, kaip ir praėjusiais. Šiemet mokslą pradeda 490 pirmokų.

– Tačiau kai kurias mokyklas vis dėlto teko uždaryti. Dėl kokių priežasčių?

– Nuo šių mokslo metų panaikinti Endriejavo vidurinės mokyklos Rudgalvių ir Plikių pagrindinės mokyklos Selenių pradinio ugdymo skyriai. Priežastis – mažas mokinių skaičius. Pirmajame mokėsi tik 5 vaikai, antrajame – 11. Tokiose mokyklose klases tenka sujungti, o tai turi įtakos ugdymo kokybei. Natūralu, kad tėvai nori savo vaikams kuo geresnio išsilavinimo ir didesnių, įvairesnių galimybių visapusiškai ugdyti jų gebėjimus.

Deja, gerokai mažiau šįmet susirinko mokinių ir Brožių pagrindinėje mokykloje, todėl kai kurias klases teks sujungti. Stabili ir normali situacija išlieka visose Gargždų miesto bendrojo lavinimo įstaigose, tačiau Gargžduose nebetenkinami tėvų prašymai leisti vaikus į ikimokyklines įstaigas. Situacija gali pasikeisti tik mokyklose-darželiuose nebekomplektuojant pradinių klasių. Svarstoma galimybė 2007 m. iš mokyklos darželio „Gintarėlis“ iškelti pradines klases ir steigti tris darželio grupes. Yra ir kaimuose augančių mokyklų. Viena tokių – Ketvergių pagrindinė. Be abejo, tam įtakos turi sparti šios gyvenvietės plėtra. Čia kuriasi žmonės, anksčiau gyvenę Klaipėdoje. Tačiau smagu, kad savo vaikus daugelis jų patiki kaimo mokyklai. Manau, kad tokį tėvų ir vaikų apsisprendimą nulemia tai, kad čia dirba stiprus pedagogų kolektyvas, kasmet gerėja mokyklos materialinė bazė.

Pinigų yra, trūksta statybininkų

-Pastaraisiais metais nemažai mokyklų pagražėjo, tapo jaukesnės ir šiltesnės. Tačiau dar yra ir tokių, kurios jau seniai laukia remonto. Kada joms ateis eilė?

– Kitais metais turėtų būti renovuota Lapių pagrindinė mokykla. Dar šiais metais bus pradėti Gargždų muzikos mokyklos ir Moksleivių namų vidaus patalpų remontai. Džiugu, kad Savivaldybė suranda lėšų ir nemažai jų skiria ugdymo įstaigoms. Galime pasidžiaugti, kad visose, per 130 mokinių turinčiose rajono mokyklose, pakeisti langai, suremontuoti stogai, nemažai jų renovuota. Ir šį rugsėjį pradedame visiškai pabaigtame renovuoti Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos pradinių klasių komplekse. Jame be pradinukų įsikūrė ir rajono Pedagoginė-psichologinė tarnyba bei keli „Minijos“ vidurinės mokyklos dalykų mokytojai. Į puikias ir erdvias patalpas renovuotame pastate persikėlė Priekulės muzikos mokykla.

Tačiau… Ankstesniaisiais metais bėdojome, kad vis trūksta lėšų, kad nėra finansinių galimybių suremontuoti labai blogos būklės įstaigas. Tačiau dabar iškyla kita problema: lėšų skiriama vis daugiau, bet sudėtinga jas įsisavinti per palankiausią remontui vasaros atostogų metą. Trūksta statybininkų. Todėl ir mokslo metais remonto darbai bus tęsiami renovuojamose Endriejavo vidurinėje mokykloje bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje.

– Mokyklų materialinė bazė – ne tik Savivaldybės rūpestis. Kokią valstybės paramą gavo rajono mokyklos?

– Šįmet baigta įgyvendinti mokyklų tobulinimo programa. 7 rajono pagrindinės mokyklos jos dėka aprūpintos 43 naujais reguliuojamo aukščio klasės baldų komplektais. Visose ugdymo įstaigose yra pakankamai kompiuterių. Iki spalio pradžios jos gaus dar 53 naujus. Nebe problema mokyklose – interneto ryšys. Svarbu, kad naujosios technologijos būtų tikslingai panaudojamos organizuojant ugdymo procesą. Neturėtų pritrūkti ir vadovėlių, kurių vien šiais metais rajono ugdymo įstaigos įsigijo už 320 tūkst. litų. Mokinio krepšelyje vienam mokiniui buvo skirta 47,6 Lt. Tačiau norėčiau paprašyti mokytojų, tėvų ir mokinių objektyviai įvertinti, ar būtinas dar koks nors naujas vadovėlis, jei mokyklos įsigytas yra labai panašaus turinio ir kokybės.

Mokytojo specialybė prarado prestižą

– Mokyklos jaukesnės, šiltesnės ir turtingesnės nei buvo prieš keletą metų. Tačiau dabar iškilo kita problema – trūksta mokytojų. Kokia situacija mūsų rajone?

– Jaučiame kai kurių specialistų stygių ir rajone, todėl sveikintinas valstybės žingsnis nuo šio rugsėjo 25 proc. padidinti jauniems, dar neatestuotiems mokytojams, kurių stažas iki trejų metų, atlyginimus. Mokytojo profesiją jaunimas, deja, nebelaiko prestižine. Tik keli ir mūsų rajono abiturientai prašymuose studijuoti pirmu numeriu įrašė pedagoginę specialybę. Pedagoginiai universitetai nebesurenka fizikų, matematikų, chemikų kursų, todėl į šias specialybes priimami vos septynetą metiniame turėję abiturientai, net tie, kurie nelaikė valstybinio būsimos specialybės egzamino. Tokie faktai verčia abejoti, ar po kelerių metų mokyklos sulauks gerų specialistų ir atsidavusių savo darbui pedagogų. O, pavyzdžiui, fizikų, matematikų, chemikų, taip pat anglų kalbos specialistų jau dabar trūksta ir mūsų rajone.

Pokyčiai – kitais metais

– Prieš pat Rugsėjo 1-ąją dalyvavote Švietimo skyrių vedėjų pasitarime Švietimo ir mokslo ministerijoje, kuriai visai neseniai vadovauti pradėjo ministrė Roma Žakaitienė. Pasigirdo planų vėl reformuoti ugdymo procesą. Pakomentuokite juos.

– Galiu pasakyti, kad šiais mokslo metais nebus didesnių permainų. Tačiau visi sutaria, kad mokinių krūviai – per dideli. Bus siekiama tobulinti ugdymo programas, kad jas būtų pajėgūs įsisavinti ne tik gabiausieji, bet ir vidutiniokai. Nuo 2007 metų rugsėjo bus keičiamas profilinio ugdymo modelis, suteikiant didesnes pasirinkimo galimybes kiekvienam vidurinio išsilavinimo siekiančiam jaunuoliui. Daugiau dėmesio bus skiriama technologijoms, menams, kūno kultūrai. Mokyklose bus paskirti konsultantai, kurie padės kiekvienam mokiniui susidaryti individualų ugdymo planą. Pažymėta, kad svarbu, jog kiekvienas mokinys turėtų pakankamai informacijos apie profesinį rengimą ir galimybes rinktis. Beje, pastebėta, kad Lietuvoje perdaug akcentuojamas aukštasis, ypač universitetinis, išsilavinimas. Pas mus santykis tarp universitetuose ir profesinėse studijuojančių yra 4:1, kai Europos Sąjungos šalyse – 1:2. Taigi ten dauguma abiturientų, baigę vidurines mokyklas, renkasi ne aukštąją mokyklą, o profesines studijas. Situacija Lietuvos darbo rinkoje rodo, kad mums išties aktualu keisti šį santykį ir sugrąžinti darbininkiškų profesijų, vidurinės grandies specialistų prestižą. Tam turėtų pasitarnauti visose didesnėse mokyklose atsirasiantys Profesinio informavimo taškai. Beje, Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokinių tėvus kuo aktyviau dalyvauti mokyklos bendruomenės gyvenime. Ne tik kartu vykti į ekskursijas, bet reikšti savo nuomonę bei pageidavimus dėl ugdymo proceso organizavimo, specialistų darbo, stebėti pamokas, aktyviai dalyvauti mokyklų tarybų, tėvų komitetų veikloje.

Irena KASPERAVIČIENĖ