Vestuvių metas
Savaitgalio pasimatymai baigėsi sutuoktuvėmis
Su 24 metų Giedriumi Ratkumi, „Kranto“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju bei futbolo klubo „Banga“ žaidėju, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus ryšių su visuomene atstovė Agnė Boreišaitė susipažino prieš šešerius metus. Įsimylėjo, draugavo ir šį birželį jau spėjo aukso žiedus sumainyti. Jaunavedžiai po vestuvių laiko pasidžiaugti vienas kitu turi nedaug. Abu įtemptai dirba, todėl medaus kopinėti į šiltuosius kraštus ketina išvykti tik liepos pabaigoje. Agnė Ratkienė mielai sutiko atsakyti į „Prabangos“ klausimus.
– Jūsų meilės istorijoje daug romantikos?
– Manau, romantiškiausias etapas buvo studijų metai. Aš studijavau Klaipėdos universitete žurnalistiką, o Giedrius – Kaune Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Pasimatydavome tik savaitgaliais, todėl vienas kito labai pasiilgdavome. Giedrius nepamiršdavo man parvežti kokios nors smulkmenos, o aš stengdavausi nudžiuginti gardžiais pietumis ar vakariene. Kai susitikdavome Kaune, dažniausiai vaikščiodavome po Laisvės alėją… Beje, studijų metais buvome kartu išvykę į Ameriką.
Žinoma, ir dabar vienas kitą lepiname dėmesiu. Tačiau gėlių gaunu retai, Giedrius gana praktiškas, mieliau dovanoja daiktus. Pavyzdžiui, visai neseniai gavau dovanų rankinuką, kurį jis pats išrinko.
– Dabar daug jaunų porų gyvena kartu nesusituokę, kas Jus paskatino žengti prie altoriaus?
– Abu priėmėme šį sprendimą. Mes taip pat kurį laiką gyvenome drauge nesusituokę, tačiau pagalvojome, kad būti vyru ir žmona yra kur kas geriau nei sugyventiniais. Be to, juk kiekvienos moters svajonė yra sutuoktuvės su balta suknele. Žinoma, kitiems vestuvės atrodo bergždžias pinigų švaistymas, tačiau mums – ne. Susituokėme Kretingos bažnyčioje, vestuvės buvo puikios, dar ilgai atsiminsime šią dieną.
– Jaunavedžiai ypač mėgsta pusryčius lovoje. Kuris kuriam nešate kavą?
– Po vestuvių Giedrius man į lovą nešė arbatą, nes šiek tiek perštėjo gerklę. Tačiau paprastai kiekvienas pasirūpiname savimi.
– Sakoma, jog kiekvieno vyro svajonė – gardų maistą gaminanti moteris. Dažnai šeimininkauji virtuvėje?
– Tik tada, kai turiu noro ir laiko. Maistą dažnai ruošiame kartu, o kai abu neturime ūpo, mėgstame valgyti ir įvairiose kavinėse. Apskritai Giedriui skaniausi mano pagaminti šaltibarščiai, kuriuos išmokė ruošti mama. Tiesą sakant, dabar man jie išeina kur kas skanesni nei mamai, nors naudoju tuos pačius produktus.
– Kuris iš Jūsų šeimos galva?
– Giedrius valdo pinigus, nes aš esu labai išlaidi. Nepaisant to, abu esame lygiaverčiai. Didesnio pirkinio nepasitarę neperkam, visus sprendimus priimame abu.
– Tavo šeimyninis gyvenimas po penkerių metų?
– Svajoju turėti 4 vaikus, trijų būtų per mažai, nes pati augau tokioje šeimoje. Tačiau Giedrius su tuo nelabai sutinka. Manau, gyvensiu kaime, turėsime jaukius namus, auginsiu du šunis. Dar ketinu tęsti savo mokslus, esu baigusi Klaipėdos universitete žurnalistiką, o dabar norėčiau studijuoti Vilniuje viešuosius ryšius.
– Esi laiminga?
– Taip. Manau, daugelis žmonių yra laimingi, tik to nesupranta. Juk svarbu, kad esi sveikas, turi rankas, kojas… Tačiau, žinoma, laimei ribų nėra, norisi vis daugiau ir daugiau…
– Gražios šeimos formulė?
– Reikia jausti pagarbą vienas kitam. Labai svarbu būti tolerantiškiems. Savaime suprantama, mylėti vienas kitą, stengtis suprasti kitą žmogų, prie jo prisitaikyti.
Agnė SURPLYTĖ
