Balsas tyruose
Sode ne visiems poilsis…
Labai teisingai buvo prieš kiek laiko “Bangoje” rašyta apie dideliu greičiu važinėjančius automobilius, nuo ryto iki vakaro įvairiausiais balsais lojančius ir staugiančius šunis, garsiai sklindančią muziką sodų bendrijoje “Minija”.
Daugiausia nuo šito kenčia sodų sklypelius turintys tie sodininkai, kurių sklypelių ribos kertasi su “naujausiais sodininkais” – gyventojais. Žmogus, turintis sklypelį žemės, norėdamas pailsėti, pasidarbuoti, dar labiau susigadina nuotaiką, arba neiškentęs bėga namo. Gyvenimas soduose – įteisintas, tačiau ir sodininkų bendrija nepanaikinta, renkami mokesčiai, šaukiami ataskaitiniai ir kitokie susirinkimai. Todėl teisėtai kyla klausimas: sodai ar gyvenimas mieste? Jei sodai, tai elgesio normos turi būti pagal sodininkų draugijos įstatus, jei miestas – pagal miesto!
Sunku įsivaizduoti, jei sodininkas gyventojas turėtų savo sklypą miesto centre. Kokios reikėtų dresūros savo vienam ar dviem vilkšuniams, kad šie visą parą ištisai nelotų?
Visa tai – ne vienų sodininkų bendrijos vadovų rūpestis. Jei pagarbos, bičiulystės nerodys vienas kitam, ir toliau skambės iš galingų garsiakalbių muzika, kauks šunys, skries automobiliai. Vis dėlto gerai yra sakoma: jei darai kitam ką nors ne taip, įsivaizduok save jo vietoje.
Stasė BABTAKIENĖ
