Statistika
Kas pakeis vyresniąją kartą?
Statistikos departamento duomenimis, 2006 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 718,8 tūkst. vaikų, t.y. penktadalis visų gyventojų. Per pastaruosius 16 metų vaikų Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu, o per paskutiniuosius šešerius metus – 152,5 tūkst. arba vidutiniškai po 25,4 tūkst. kasmet. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o įvertinus jaunų žmonių emigracijos mastus, demografinė situacija tampa vos ne kritiška.
Klaipėdos rajonas šiuo požiūriu nėra išimtis. Apie situaciją rajone „Bangos“ korespondentė kalbasi su vyriausiąja statistike Klaipėdos rajono savivaldybei Onute BUTKUVIENE.
Gimsta mažiau nei miršta
– Kiek rajone gyvena vaikų iki 17 metų amžiaus?
– 2006 m. pradžioje vaikai iki 17 metų sudarė 23 proc. (Lietuvoje – 21,1 proc.) bendro rajono gyventojų skaičiaus. Iš viso rajone gyveno 11 132 vaikai. Didžiausiąją grupę sudaro 15-mečiai, jų yra 860, tačiau 1-5 metų amžiaus skaičius nesiekia nė po 500.
– Vaikų skaičiaus mažėjimas kelia nerimą pedagogams. Jie nuogąstauja, ar neteks uždaryti kai kurių mokyklų. Bet gal yra ženklų, kad situacija keisis?
– Deja, rajone vaikų gimsta mažiau nei registruojama per metus mirčių. Natūralus prieaugis kasmet mažėja, šių metų pradžioje gimusių buvo 490, o mirė 600 rajono žmonių.
Dvylika metų nuolat mažėjęs gimstamumas visoje Lietuvoje pastaraisiais metais stabilizavosi. Tačiau gimstamumo rodiklis vis dar yra vienas iš žemiausių tarp ES šalių. 1000 gyventojų 2005 m. teko 8,9 naujagimio, kai, pavyzdžiui, Airijoje – 15,3, Prancūzijoje – 12,6, Jungtinėje Karalystėje – 11,9.
Mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, be abejo, mokinių skaičius mokyklose taip pat mažėjo. Vien pirmokų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje sumažėjo 12 tūkst. arba ketvirtadaliu. Lietuvoje šiais mokslo metais mokyklose mokėsi 22 tūkst. mažiau mokinių nei praėjusiais. Rajone šių mokslo metų pradžioje mokėsi 326 mažiau nei praėjusiais mokslo metais arba iš viso 6812 vaikų. Taigi per metus neliko daugiau kaip 10 klasių komplektų.
Tačiau lankančių lopšelius-darželius skaičius auga. Rajone praėjusiais metais juos lankė 1418 arba 45 daugiau nei 2004 m.
Valstybės parama didėja
– Gimstamumo rodikliams įtakos turi gyvenimo lygis. Mūsų valdžios žmonės tikina, jog jis kyla, o valstybės parama šeimai nuolat didėja. Ką rodo skaičiai?
– Lietuvoje vartojimo išlaidos vienam šeimos nariui per praėjusius metus padidėjo 42 litais ir sudarė 578 Lt vienam asmeniui per mėnesį. Rajone šis skaičius šiek tiek didesnis – 585 Lt. Tačiau vartojimo išlaidos šeimose, kuriose augo vaikai iki 18 metų, net 83 litais mažesnės. Kuo šeima didesnė, tuo mažesnės vartojimo išlaidos vienam asmeniui. Namų ūkiai, kuriuose auga trys ir daugiau vaikų, vieno asmens maistui galėjo skirti vidutiniškai po 5,1 Lt per dieną. Taigi didžiausią nepriteklių tebepatiria daugiavaikės šeimos. Tiesa, išmokos šeimai ir vaikams kasmet didėjo ir 2005 m. jos sudarė vidutiniškai 24,7 Lt vienam asmeniui per mėnesį (2004 m. – 19,3 Lt).
Nuo 2004 m. liepos 1 d. įsigaliojus Išmokų vaikams įstatymui, buvo reformuota valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, sistema. Visoms nėščioms moterims, neturinčioms teisės į socialinio draudimo motinystės pašalpą, mokama vienkartinė išmoka, įvesta 50 litų dydžio išmoka kiekvienam 3-7 metų amžiaus vaikui, o nuo rugsėjo – išmoka kompensuoti vaikiškiems vystyklams nustatytą pridėtinės vertės mokestį. 2005 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui padidinta nuo 750 litų iki 1000. Be to, bendrojo lavinimo mokyklose nemokamai buvo maitinama 115 tūkst. vaikų iš socialiai remtinų šeimų. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų paramai šeimai ir vaikams 2005 m. buvo skirta 422 mln. litų.
Žudantis tėvų neatsakingumas
– Vaikų gyvenimo lygį, jų dvasinę ir materialinę būseną, matyt, lemia ne vien valstybės politika, bet ir tėvų požiūris į savo pareigas ir atsakomybę. Lietuvoje, atrodo, nemažėja neprižiūrimų vaikų, paliktų išvykusių užsienin tėvų, našlaičių ir beglobių?
– Lietuvoje praėjusiais metais buvo 16,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 36,5 tūkst. vaikų. Rajone tokių šeimų pernai buvo 435, jose augo 977 vaikai. Du trečdaliai šeimų į įskaitą buvo įrašyta dėl girtavimo. Vien pernai tėvų globos Lietuvoje neteko 3209 vaikai, daugiausia iš socialinės rizikos šeimų. Rajone tėvystės teisės atimtos į 57 vaikus. Beje, tik kas tryliktas tėvų globos netekęs vaikas buvo našlaitis. Kitų dvylikos tėvai gyvi.
Girtavimas yra baisus mūsų gyvenimo skaudulys. Girtaujančių šeimų vaikai dažniausiai patiria ir prievartą bei smurtą, o, kita vertus, jos augina naujų nusikaltėlių ir smurtautojų „derlių“.
Statistika byloja, kad daugiau užregistruojama nusikalstamų atvejų, kai nukenčia vaikai, dažniausiai paaugliai, ypač berniukai. Sparčiai auga nukentėjusių šeimose vaikų skaičius. Vis daugiau užregistruojama vaikų seksualinės prievartos atvejų. Rajone nuo nusikalstamų veikų 2005 m. nukentėjo 71 vaikas, daugiau užregistruota seksualinės prievartos atvejų – 6.
Guodžia nebent tai, kad, palyginti su 2004 m., praėjusiais šiek tiek mažėjo nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos tiek Lietuvoje, tiek rajone. Rajone užregistruota 79 tokios veikos, nepilnamečiai padarė 69 nusikaltimus, iš jų 6 labai sunkius ir sunkius, 10 baudžiamųjų nusižengimų. Dažniausi nepilnamečių nusikaltimai – vagystės iš butų ir automobilių, plėšimai. Tačiau Lietuvoje vien per 2005 m. nepilnamečiai įvykdė 22 nužudymus, 32 sunkius sveikatos sutrikdymus, 13 išžaginimų ir pasikėsinimų. 2006 m. pradžioje įkalinimo įstaigose kalėjo 123 nepilnamečiai.
Irena KASPERAVIČIENĖ
