Skaitytojo parastese
Tiesiog neturim būti abejingi
Šeštadienį skaitydami mūsų laikraštyje išspausdintą žurnalistės I. Kasperavičienės straipsnį „Kai medikai tampa biurokratais“, stebėjomės pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų abejingu požiūriu į negalios ištiktus žmones ir jų artimųjų rūpesčius. Beje, pastaruoju metu jau nebėra kuo stebėtis, nes tai vadinamos „Padaigos reformos“ dar viena pasekmė. Darbo partijos į šį postą deleguotas arogantiškasis ministras, pasirodo, taip pat įtrauktas į korupcijos skandalą – yra gavęs neaiškios kilmės finansinę paramą. Seime jam grasinama interpeliacija.
Kasdien mūsų valstybei reiškiami kaltinimai už jos ekonomines negalias arba netinkamą valdymą. Kas gi tie kaltintojai? Niekas kitas, o mes, rinkėjai, išsirinkę tokią valdžią, kokią dabar turime.
Tačiau šiuo atveju, regis, ir įstatymų pakanka (visiškos negalios žmonėms kompensuojami vaistai, suteikiama kompensacinė technika, juos slaugantiesiems priklauso socialinė pašalpa). Ko gi trūko straipsnyje minimu atveju? Tiktai žmogiškosios atjautos ir tokio pat neformalaus požiūrio į savo pareigas.
Biurokratiniai voratinkliai yra apraizgę ne vien sveikatos apsaugą. Abejingumo, nesąžiningumo, aplaidumo apraiškų aptinkame ir kitose sferose, net ir švietimo sistemoje. Neseniai mūsų laikraštyje rašyta apie vadinamų afganistaniečių, dalyvavusių Sovietų Sąjungos inspiruotame kare ir netekusių sveikatos, vargus gauti nukentėjusių statusą, materialinę, psichologinę bei kitokią pagalbą. Taip pat pasigesta supratimo ir atjautos.
Galiu pratęsti I. Kasperavičienės žurnalistines pastabas apie požiūrį į darbą, užimamas pareigas ir atsakomybę. Taigi vėl apie tą patį nelemtą daugiabučių namų laiptinių remontą.
Klaipėdos gatvės penkiaaukščių namų, kuriuos administruoja Gargždų butų ūkio uždaroji akcinė bendrovė, gyventojai palankiai sutiko žinią, jog iš sutaupytų eksploatacijos išlaidų (taigi iš dalies pačių gyventojų lėšų) ši bendrovė ryžtasi pakeisti lauko duris ir suremontuoti laiptines. Netgi buvo pasiūlyta patiems gyventojams numatyti, ko jie pageidauja ir ką galėtų atlikti ši bendrovė. Apie darbų sąmatą, kokybę ir atlikimo terminus, deja, nesitarta. Gyventojai neabejojo, jog šiais laikais remonto darbai bus atlikti kiek įmanoma geriau ir sąžiningiau. Kad dėl to nebekiltų rūpesčių bent dešimčiai metų.
Tačiau laiptinių remonto darbų kokybe ir tempais dauguma daugiabučio gyventojų liko nusivylę ir pasipiktinę. Juk nenormalu, kai viena laiptinė remontuojama daugiau nei dvidešimt dienų (šiandien per tokį laiką ir visą namą galima pastatyti!). Vienu atveju užsitęsusius darbus galbūt ir buvo galima pateisinti, mat tuo metu pasitaikė net šešios poilsio dienos. Tačiau po ilgų švenčių darbininkai nesirodė dar ne vieną darbo dieną. Gyventojams įgriso vaikščioti prišiukšlintais, apdrabstytais laiptais. Be to, dažant sienas laiptai išvis nebuvo uždengti, todėl dabar jų negalima nuplauti nei jokiais kitais būdais pašalinti pritaškytų pridžiūvusių kalkėtų dėmių. Laiptinė atrodo blogiau nei kokių nors labai apleistų mechaninių dirbtuvių grindys.
Užuot reagavęs į teisėtus gyventojų skundus dėl pačios bendrovės darbuotojų nepasiruošimo remonto darbams ir blogos jų kokybės, Gargždų butų ūkio UAB direktorius O. Velkas nuskubėjo į redakciją su užsakomuoju straipsniu – pasigirti apie jo vadovaujamos bendrovės veiklą. Stabtelėjęs nusifotografuoti reklaminei nuotraukai, įmonės vadovas, net ir pačių darbininkų nuostabai, nė vienu laipteliu nepakilo žvilgterti, kaip atliekami darbai ir kodėl nepatenkinti gyventojai.
Visuomenė pamažu ima suprasti, jog patiems reikia imtis iniciatyvos, veržlumo, kad galėtų iš tiesų pasijausti savo kiemo, namo ar gyvenvietės šeimininkais. Atsvara balaganui, kuris pastaruoju metu išsikerojo mūsų valstybėje, yra pilietiška pozicija sprendžiant ir savo kasdieninius buitinius reikalus.
Šauni Drevernos bendruomenė. Neapsikęsdami, kaip duobėtais keliais per jų gyvenvietę sunkiasvoriai automobiliai rieda dieną ir naktį, surinkę du šimtus parašų, dreverniškiai kreipėsi į rajono Savivaldybę, reikalaudami sustabdyti tokio transporto eismą, pradėti kelio remontą. Ir pagrasino: jei nebus imtasi žygių jų pagrįstoms pretenzijoms patenkinti, jie pasiryžę blokuoti kelią. (Straipsnis išspausdintas „Bangos“ 37-ajame numeryje). Žmonės galvoja apie gyvenvietės ateitį: prie marių dažnai atvyksta turistai, čia įrengta tarptautinė dviračių turizmo trasa. Skundo paraginta ar tiesiog išgąsdinta rajono valdžia ir seniūnas V. Velkas nenusisuko nuo dreverniškių bėdų. Regis, bus pasiekta, kad kelininkai ir kitos suinteresuotos organizacijos sutars, kaip išspręsti pamario gyventojus jaudinančius klausimus.
Chaosas ir neveiklumas šiuo metu vyrauja aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose. Nenuostabu, kad tokios nuotaikos kasdieniniame darbe ir gyvenime atsiliepia ir toli nuo sostinės.
Aldona VAREIKIENĖ
