Mūsų vaikai

Dešimtmetei anglų kalba – lyg vaistai

Jei jums daugiau nei 10 metų, prisiminkite, kuo domėjotės, kuo labiausiai mėgote užsiimti ir apie ką svajojote būdami tokio amžiaus. Emilija Živajevaitė, „Minijos“ vidurinės mokyklos 4c klasės mokinė, sako, jog prieš kelerius metus buvo numačiusi kiekvieną gyvenimo detalę, norėjo būti paleontologe, chemike, žurnaliste, aktore… Dešimtmetė domisi ne tik šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir senove, o anglų kalbą vadina savo aistra, didžiausia svajone – gyvenimą Londone… Beje, užaugusi ji norėtų auginti dvynukus ir gyventi dviejų aukštų name.

Angliškai – su lėlėmis

Emilija prisipažįsta, kad atėjusi į pirmąją klasę nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tačiau nuo 5-erių metų kalba… angliškai. Mama pirmoji išgirdo, kaip Emilija, žaisdama su lėlėmis, vartoja logiškus ir taisyklingus sakinius anglų kalba, bet ne visi artimieji tuo galėjo patikėti. Nuo šešerių pradėjusi lankyti International School of Languages (prie DB konsulato Klaipėdoje), iškart buvo pastebėta mokytojos britės Šerilės, pasiūliusios sudėtingesnę programą ir individualius užsiėmimus.

Šią žiemą Emilija lankė anglų kalbos paruošiamąsias konsultacijas pagrindinėje mokykloje „Universa Via“. Balandžio 19 d. Klaipėdos miesto ir apskrities 7-12 metų mokiniai pirmąkart laikė tarptautinį anglų kalbos egzaminą, organizuojamą Britų tarybos ir Kembridžo universiteto bei vykstantį įvairiose šalyse. Egzaminai yra trijų lygių; iš daugiau nei trijų dešimčių laikiusiųjų tik Emilija ir šeštokas iš „Universa Via“ pateko į aukščiausią – pasiekusiųjų – lygį. Moksleivių skaitymą, klausymą ir pokalbį vertino iš Kembridžo atvykę specialistai Trevoras Holmesas bei Hana Šipmen. Rašytinės egzaminų dalys tikrinamos Jungtinėje Karalystėje, iš kurios netrukus atkeliaus sertifikatai.

„Anglų kalba mane veikia kaip vaistai, – šypsojosi Emilija. – Mėgstu žiūrėti filmus originalo kalba, bendrauti forumuose su vaikais iš viso pasaulio. Be to, mokėti kitą kalbą naudinga: kartais angliškai mamai pasakau, kad noriu eiti pas drauges, kad ji sulaikytų iš paskos bėgantį šešiametį brolį Tadą“.

Laikraštis moksleiviams

Emilijos gabumus, turtingą kalbą iš karto pastebėjo jos pirmoji mokytoja D. Paukštienė, kurią mokinė labai myli. „Jei galėčiau, iki 12-tos klasės pasilikčiau pas tą pačią mokytoją“, – savo jausmus žodžiais patvirtino dešimtmetė. O mokytoja, kaip ir mama, skatina mergaitę puoselėti visus gabumus, kūrybiškumą. „Paskaičiusi laikraštį „Kregždutė“, pamaniau, kad ir pati galiu išleisti, – pasakojo Emilija. – Taip atsirado „LM :)“ (Laikraštis Moksleiviams), kurį sumaketuoti padėjo mama“. Pasitarusi su mokytoja, mergaitė atrinko bendraklasių kūrinių, ir jau džiaugiasi antruoju laikraščio numeriu. „LM :)“ taip pat yra skelbimų, sveikinimų, interneto forumų bei svetainių adresų.

Praėjusiais metais Emilija dalyvavo tarptautiniame projekte „Mano pasaulis“ ir literatūrinių darbų konkurse tapo laureate. Palangos pradinė mokykla, su kuria draugauja „Minija“, ją apdovanojo diplomu. Mokytoja D. Paukštienė sako, kad Emilijos kūryba nevaikiška ir netradicinė.

Dešimtmetė, paklausta, kokios jos mėgstamiausios knygos, net nemirktelėjusi išdrožė: „Enciklopedijos. Kiek daug galima iš jų sužinoti!“ Mergaitė apgailestavo, kad pažinimo džiaugsmą teikiančių knygų negalima parsinešti iš bibliotekos. Ji prisiminė, kaip pirmoje klasėje parsinešusi iš bibliotekos knygelę „Du gaideliai“, nežinojusi, ką dvi savaites su ja veikti…

Vasara – filmavimo aikštelėje

Nors dar gyvi praėjusios vasaros įspūdžiai, Emilija, kaip ir kiti vaikai, laukia ateinančios. Tada ji žais lauko tenisą, švęs gimtadienį, su seneliais važiuos į Nidą ir vėl prisimins praėjusios vasaros akimirkas, praleistas kartu su mama ir broliuku filmavimo aikštelėje. Įvairiose Lietuvos vietovėse vokiečių kinematografai filmavo istoriją apie XIV a. gyvenusį piratą Klausą Štiortebekerį, kuris Vokietijoje laikomas liaudies didvyriu. Emilijai ir Tadui didžiulį įspūdį paliko Šventojoje sukurta aplinka, kaimelis, kurio žmones jie vaidino, o ypač – apranga. Pamatę pilkus drabužius, kuriais reikėjo apsirengti, vaikai iš pradžių neapsidžiaugė. Nors Emilija dalyvavo masinėse scenose, daug ką tekdavo kartoti, todėl ir pavargti, apie filmavimą galėtų kalbėti, ko gero, tiek pat, kiek apie anglų kalbą. Tiesa, Emilija prieš kelerius metus norėjo būti aktorė ir namuose rengdavo pasirodymus. „Man ir gėlių turėdavo įteikti kaip tikrai aktorei“, – šypsojosi prisiminusi mergaitė.

Mėgsta vadovauti

Emilijai nestinga artimų žmonių dėmesio, nors juo tenka dalytis su broliu Tadu ir sesute Marija. „Brolis buvo geras draugas, kol ropinėjo ir neėmė mano daiktų“, – prisipažįsta Emilija ir priduria, kad ir dabar mėgsta su juo ir Marija pažaisti, o kartais ir pasiausti. Kadangi šeimoje yra vyriausia, mergaitė mano, jog dėl to visur mėgsta vadovauti. Geriausia klasės drauge Emilija laiko Agnetą, nes su ja gali pasikalbėti apie rimtus dalykus. „Nesuprantu žmonių, kurie vieną dieną sako: „Šiandien tu mano draugas“, o kitą dieną prieš jį bando nuteikti kitus“, – apie draugystę ir draugus Emilija turi savo nuomonę ir nepasiduoda „bandos“ jausmui.

P.S. Kai straipsnis buvo paruoštas spaudai, redakciją pasiekė džiugi žinia: Emilijos anglų kalbos egzamino žinios įvertintos 99 proc.!

Laima ŠVEISTRYTĖ