Grėsmė
Savivaldybės valdininkai šaukiasi nelaimės
Dauparų-Kvietinių seniūnijos Gobergiškės kaimo centre stovintis 25 metrų aukščio buvusios katilinės kaminas bet kuriuo metu gali griūti ir prišaukti didelę nelaimę. Tačiau jau daugiau nei metai Savivaldybės klerkai yra kurti šios seniūnijos vadovės Ievos Meilienės prašymams jį nugriauti.
Barzdota istorija
Nors kaimo katilinė nebenaudojama daugiau kaip metus, tačiau griūvantis iškorėjęs kaminas vis dar tebestovi. Jis yra seniūnijos balanse, jos rūpesčiu įtrauktas į avarinių statinių sąrašą, tačiau seniūnija neturi nei technikos, nei finansinių galimybių jį nugriauti. Todėl seniūnė Ieva Meilienė atakuoja Savivaldybę raštais. Štai dar 2005 metų kovo 21 d. rašytas Savivaldybės administracijai: „Dauparų-Kvietinių seniūnija informuoja, kad Gobergiškės kaime esančios katilinės kaminas kelia grėsmę žmonių gyvybei, jis yra suskilinėjęs, matosi plyšiai, mėtosi plytų atplaišos, jos krenta žemyn ir gali sužaloti ar net mirtinai užmušti žmones. Kaminas gali visiškai nugriūti ant šalia privačiuose garažuose esančių automobilių (…). Prašau kuo skubiau padėti išspręsti šią problemą, kol dar neįvyko nelaimė. Kaminas buvo įtrauktas į avarinių statinių sąrašą“. (Kalba ir stilius netaisyti – aut. pastaba).
Tada administracijos direktorius Kęstutis Cirtautas reagavo operatyviai. Jau po kelių dienų jo įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovauti pavesta Turto valdymo skyriaus vedėjui Audriui Kampui. Jai nurodyta „įvertinti statinio būklę ir iki 2005 metų balandžio 8 d. pateikti nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažymas administracijos direktoriui“.
Išsigando kelių gyventojų
Po minėtos komisijos apsilankymo Gobergiškėje Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas V. Buivydas žodžiu nurodė seniūnei I.. Meilienei ieškoti specialistų, kurie susprogdintų tą kaminą. Ji tuoj pat raštu kreipėsi į Kauno UAB „Detonas“ direktorių prašydama šios įmonės kuo skubiau nuardyti minėtą kaminą, o po to ir į rajono Policijos komisariatą, kad sprogdinant šį statinį policija užtikrintų žmonių saugumą. Tačiau atvykus „Detonui“, vienas, anot komisijos pirmininko A. Kampo, „pusgirtis gyventojas“, užprotestavo ir neleido šio kamino sprogdinti. Esą jį reikia nugriauti ardant. UAB „Detonas“ specialistai išvažiavo darbo net nepradėję. Nuotraukose įamžinusi neįvykusį sprogdinimą, išvažiavo ir komisija.
2005 m. lapkričio 17 d. seniūnė vėl raštu kreipiasi į Savivaldybę. Ji informuoja, jog susitarė su gyventojais, gavo raštišką žemės prie kamino savininkės sutikimą dėl kamino sprogdinimo. Vėl prašo Savivaldybės administracijos sudaryti naują sutartį su UAB „Detonas“.
Kaltų nebūtų?
Tačiau nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų kovo vidurio stojo tyla. Kovo 15 d. seniūnė rašo raštą Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjui Vytautui Buivydui. Vėl primenama, kad kaminas kelia rimtą grėsmę, o gyventojai sutinka, jog reikia nugriauti, tik, jei sprogdinimo metu būtų sugadintas jų turtas, norėtų dalinės kompensacijos. Po dviejų dienų seniūnė gauna V. Buivydo raštą, kad Savivaldybei priklausančių statinių priežiūrai į Turto valdymo skyrių yra priimtas specialistas M. Girdauskas. „Jūsų raštą persiuntėme Turto valdymo skyriui“, – informuoja V. Buivydas.
Seniūnė kreipiasi į Turto valdymo skyriaus vedėją A. Kampą, tačiau jokio sprendimo nėra. Paprašyta sunerimusių Gobergiškės gyventojų, jau ir „Banga“ kreipiasi į Savivaldybės turtą valdančio skyriaus specialistus. Minėtasis M. Girdauskas siūlo pasižiūrėti neįvykusio sprogdinimo nuotraukas, aiškina, jog jis dirba tik nuo praėjusių metų pabaigos, kad nėra atsakingas už ypatingu statiniu pripažintą kaminą, o tokio esą reikėtų ieškoti tarp apskrities valdininkų. „Man priklauso statinių naudojimo priežiūra, o ne nugriovimas“, – savo kompetencijos ir atsakomybės ribas taip apibrėžia M. Girdauskas. Į mano klausimą, ar ne jis būtų atsakingas, jei įvyktų nelaimė, išgirstu vos ne filosofinį atsakymą: „Jeigu oficialiai – ne, jei kaip žmogus – taip“. Bet vis dėlto pažada, kad problemą spręs, nors priduria: „Taip greitai niekas nesidaro“.
Nebeskambinu civilinės saugos specialistui, kuriam, atrodo, taip pat turėtų rūpėti žmonių ir jų turto saugumas. Bijau, kad išgirsiu tą patį. Atsakomybės, jei įvyktų nelaimė, nelinkęs sau prisiimti ir Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Kampas. „Kaltas būtų naudotojas“, – pasvarsto jis. Bet kaminas jo vadovaujamos komisijos pripažintas ne tik nebenaudojamu, bet ir negalimu naudoti! Po šios replikos pažada: „Neužmiršome to kamino. Per mėnesį reikalai turėtų pajudėti“.
Iki susitikimo Gobergiškėje birželį. Jei tas nelaimėlis kaminas iki tol išgyvens.
Irena KASPERAVIČIENĖ