Kaimas

Bendrovei išlikti padėjo ne tik europinė parama

Praėjusią savaitę Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės galingi modernūs traktoriai zujo miestelio keliukais ir ropojo dirvose. Ogi šią savaitę jie ilsisi technikos kieme.

Sėja baigta. Malonu žvelgti į plytinčius tvarkingus pasėlių laukus. Jie niekuo nesiskiria nuo išgirtųjų europiečių ūkininkų. Tai vienintelė rajone išlikusi stambi žemės ūkio bendrovė.

Planus pakeitė šaltis

Tai patvirtino ir Kretingalės KŽŪB valdybos pirmininkas Gerardas Liorenšaitis: „Mes stengiamės dirbti vakarietiškai“. Vienintelės rajone išlikusios stambios žemės ūkio bendrovės vadovas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos bei prezidiumo narys, aiškino, jog atėjus metui pasėliai bus patręšti, nupurkšti chemikalais nuo ligų, piktžolių ir kenkėjų. Taigi vienintelė žemdirbių bendrovė ne tik Kretingalės seniūnijoje, turinti galimybes našia technika tinkamai įdirbti žemę ir prižiūrėti pasėlius.

G. Liorenšaitis, priminęs seną kaip pasaulis tiesą, jog žemdirbys – Aukščiausiojo valioje, guodėsi, kad šį vėlyvą pavasarį reikėjo pasėti dvigubai daugiau nei planavo. Mat 470 ha žieminių rapsų sunaikino šaltis. „Buvome numatę gauti apie 1 mln. litų pajamų, – apgailestaudamas kalbėjo vadovas. – Pernai prieš liūtis spėjome nukulti rapsus, už kurį gautos pajamos buvo pagrindinės kaip ir užpernai“.

Taigi šiemet vasariniais rapsais apsėjo 290 ha, bet vos išdygusius apniko spragės, kurias teko naikinti chemikalais.

Kaip ir kasmet pasėjo avižų, miežių, vasarinių kviečių. Ir 85 ha kukurūzų pašarui. Beje, šalčiai pakenkė ir kvietrugiams – iššalę ruožais. Ir žolynai ganyklose išretėję.

Apsirūpino modernia technika

1992 m. vietoj sugriuvusio tarybinio ūkio susikūrusi Kretingalės žemės ūkio bendrovė ne tik išsilaikė, bet ir sustiprėjo. Tai prasidėjo 1998 m., kai ji tapo kooperatinė. Šiuo metu kretingališkiai žemdirbiai dirba 2400 ha žemės: 300 ha priklauso bendrovei bei jos nariams, o likusią nuomoja iš 300 savininkų.

Per savo gyvavimo metus bendrovė veiklos – augalininkystės produkcijos ir pieno gamybos – nepakeitė. Joje dirba 65 žmonės, iš kurių 14 moterų. Beje, bendrovėje yra 98 pajininkai.

„Mes dalyvaujame visose Europos Sąjungos paramos programose“, – aiškino G. Liorenšaitis.

Pirmiausia kretingališkiai pasinaudojo SAPARD parama. Gavę lėšų pagal šią programą, modernizavo karvides ir įsigijo naujos technikos: 3 europietiškus kombainus „John Deere“ ir 2 tokius pat traktorius. „Tai brangi, bet galinga technika, kuria labai patogu dirbti“, – džiaugėsi bendrovės vadovas. Be to, nusipirko 2 suomiškus traktorius „Valmet“. Pernai rudenį savo pelną – 300 tūkst. litų paklojo už naujutėlaitį anglišką traktorių „New Holland“. Ir nesigaili – dirbti juo vienas malonumas. Iš viso bendrovė turi 6 modernius traktorius.

„Pavasario sėją greitai baigėme, nes turime ne tik europietišką techniką, bet ir tokias pat sėjamąsias, plūgus, purkštuvą“, – pasakojo G. Liorenšaitis.

Jis prisiminė, kad sunkiausi bendrovei buvę 1995-1998 metai, nes technika, paveldėta iš ūkio, paseno. Reikėjo ją keisti, bet nebuvo iš ko: rusiška brangi, o apie vakarietišką tik svajoti galėjai. „Paskolos bankas nedavė – atsidūrėme kryžkelėje, – pasakojo G. Liorenšaitis. – Išgelbėjo tuo metu priimtas kooperacijos įstatymas“.

Jis akcentavo, jog įstojus į ES atsirado išmokos už dirbamą žemę, taip pat galimybė dalyvauti paramos teikimo programose. „Dabar dalyvaujame Kaimo rėmimo programoje pagal nitratų direktyvą“, – sakė G. Liorenšaitis.

Modernizavo pieno fermas

Dviejose Pipirų ir Kopūstų fermose laikoma 350 melžiamų karvių. Seni pastatai rekonstruoti gavus SAPARD paramą ir panaudojus savo lėšas. „Modernizavome pieno fermas: jose įrengėme šiuolaikiškus pieno blokus, mėšlo šalinimo liniją, kaip reikalauja ES, – pasakojo G. Liorenšaitis. – Šiuo metu Pipirų fermoje baigiame įrengti buitines patalpas“.

Pernai iš karvės vidutiniškai primelžė po 5000 kg pieno. „Pardavėme 1600 tonų, už kilogramą gavome po 75 centus, – sakė bendrovės vadovas. – Tai mūsų nuolatinės pajamos, kurių užtenka atlyginimams, mokesčiams“.

Karvės jau ganosi ganyklose, nors žolė menkai sužėlusi. Tačiau dar tebėra siloso atsargų, kuriuo šeriama nakčiai parginus į tvartą. „Mes išmėginome vakarietišką siloso ruošimo technologiją, – pasakojo G. Liorenšaitis. – Kukurūzus pjauname jiems subrandinus burbuoles. Specialiu smulkintuvu „New Holland FX“ jos sutraiškomos ir pagaminamas vertingas baltymingas pašaras“.

Be to, karvės šeriamos šienainiu ir saladinu, o šienas ruošiamas tik veršeliams. Beje, telyčaitės auginamos, kad papildytų bandą, o jautukai penimi parduoti.

Gyvulininkystės padalinio vadovas – veterinarijos gydytojas Rimantas Žilinskas. Jame dirba 2 fermų vedėjai, zootechnikė-selekcininkė ir 6 melžėjos.

G. Liorenšaitis neslėpė, jog Kretingalėje, kurioje yra daug darbo vietų, sunku rasti darbininkų, nors mokama ne minimali alga ir ne vokeliuose. „Esame nupirkę 3 butus, kuriuose apgyvendinome darbuotojus, – pasakojo jis. – Šį pavasarį 3 vaikinai baigė mechanizatorių kursus, už kuriuos mokėjo bendrovė. Beje, mokėsi mūsų mechanizatorių vaikai“. Vasarą bendrovė priims padirbėti moksleivius.

Gyvuos, kol bus žemės

Į klausimą, kaip pavyko išsaugoti bendrovę, kai kitos sugriuvo, Gerardas Liorenšaitis atsakė: „Reikia didelio noro dirbti. Esu apsigimęs žemdirbys“. Kretingalėje jis pradėjo dirbti prieš 30 metų, tuometėje žemės ūkio akademijoje įgijęs inžinieriaus mechaniko diplomą ir gavęs paskyrimą į šį ūkį.

„Įsikinkęs į šias roges, nebegali jų palikti“, – šypsojosi jis. Visgi apie bendrovės ateitį kalbėjo santūriai. „Mūsų sąlygos – specifinės: didžiąją dalį žemės nuomojame. Stichiškai vyksta gyvenamųjų namų statybos. Ateityje žemės prireiks jos savininkams, – kalbėjo G. Liorenšaitis. – Vakarų Vokietijoje žemės ūkis plečiamas tiek, kiek yra žemės“.

Jis patikino, jog Kretingalės KŽŪB gyvuos tol, kol bus žemės.

Virginija LAPIENĖ