Linčo teismai internete gali prišaukti atsakomybę

Pastaruoju metu internete pastebima tendencija viešinti „nusikaltėlius“, ypač eismo pažeidėjus: rodyti nuotraukose jų automobilio numerius, kai pervažiuojamos juostos, „užlipama“ ant šaligatvio ir pan. Pamiršdami žmogaus teises pandemijos akivaizdoje žmonės reikalauja viešinti žmonių nuotraukas, vardus bei pavardes, kurie persirgo COVID-19. Visgi verta pamąstyti, kas gresia, jei socialiniuose tinkluose imiesi teisėjo vaidmens pamiršdamas, kokia atsakomybė gresia už asmens duomenų pažeidimą internete.

Be sutikimo – neviešinti

Kaip „Bangai“ komentavo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, transporto priemonių valstybiniai registracijos numeriai gali būti vertinami kaip žmogaus privataus gyvenimo dalis. „Tai laikoma netiesioginiais asmens duomenimis, nes konkretus objektas (automobilis) gali būti netiesiogiai susietas su asmeniu – to automobilio vairuotoju (savininku). Bendra taisyklė yra ta, kad informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima skelbti tik jei tas žmogus duoda sutikimą“, – komentavo specialistė.

Tačiau ši taisyklė turi išimčių: informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Taip pat jeigu yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą ir kai ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Ar be sutikimo paskelbiant automobilio nuotrauką su matomais valstybiniais registracijos numeriais, pvz., feisbuke buvo padarytas asmens privatumo pažeidimas, galima nustatyti tik gavus ir išnagrinėjus skundą. „Reikėtų atsižvelgti ir įvertinti, ar konkrečios paskyros valdytojas būtų laikomas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), ar ta paskelbta nuotrauka prieinama neribotam vartotojų ratui, ar paskelbta uždaroje grupėje ir pan.“, – akcentavo J. Kučinskaitė.

Jei automobilio savininkas pastebi, kad jo automobilio nuotrauka su aiškiai identifikuojamais valstybiniais numeriais yra paskelbta socialiniame tinkle be sutikimo, jis turi teisę pareikalauti iš paskelbusio asmens pašalinti tokią nuotrauką. „Fiksuojama kaip galimai pažeidžianti jo teisę į privatumą“, – pabrėžė Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėja. Pažymima, kad feisbukas yra įdiegęs specialų įrankį, skirtą pranešti apie be asmens sutikimo paskelbtą nuotrauką.

J. Kučinskaitė minėjo, kad nuotraukose galimus pažeidimus fiksuojantys žmonės, norėdami būti pilietiški, turėtų pranešti apie tai tam įgaliotoms institucijoms, o ne viešinti savo nuožiūra socialiniuose tinkluose. „Jie rizikuoja pažeisti asmens duomenų apsaugą ar privatumą reglamentuojančius teisės aktus“, – priminė patarėja.

Už tokio pobūdžio duomenų tvarkymo pažeidimą gali grėsti įspėjimas, papeikimas, nurodymas pašalinti padarytą pažeidimą.

Skelbti sveikatos informaciją – draudžiama

Viešai būna aptariami ir asmenys, kuriems oficialiai nepareikšti įtarimai, bet tik kažkas mano, jog jie yra įvykdę nusikaltimą. Internete būtina pažymėti, kad pirmiausia turi būti užtikrinamas nekaltumo prezumpcijos principo laikymasis. „Niekas kitas, tik teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu gali pripažinti, kad asmuo yra įvykdęs nusikaltimą. Socialinių tinklų paskyrų valdytojams tikrai nereikėtų užsiiminėti linčo teismais ar vykdyti teisėsaugos institucijoms priskirtų funkcijų, nes tokiu būdu gali būti pažeistos niekuo dėtų žmonių teisės“, – sakė J. Kučinskaitė. Šitaip gali būti pakenkta jų geram vardui, asmenys įgytų teisę bylinėtis teisme su jų asmens duomenis internete neteisėtai paskelbusiais asmenimis ir prisiteisti patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Dar griežtesnis draudimas yra taikomas su sveikatos informacija susijusių duomenų viešinimu. „Be paties asmens sutikimo yra draudžiama žiniasklaidoje atskleisti COVID-19 pacientų ar kitomis ligomis sergančių žmonių asmens duomenis, iš kurių būtų identifikuojama jų tapatybė. Tokių duomenų atskleidimas būtų laikomas itin grubiu žmogaus privatumo/asmens duomenų apsaugos pažeidimu“, – teigė patarėja.

Už tokios informacijos paviešinimą internete gali grėsti įspėjimas, papeikimas, nurodymas pašalinti padarytą pažeidimą. Be to, nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir į teismą dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Robertas MACIUS

Asociatyvi nuotr.