Istorijų operoje „Klaipėda“ atgims pamario istorinės asmenybės
III-iajame tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, kurią KVMT užsakymu šiuo metu vis dar rašo ar parašytą medžiagą dailina net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas.
Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos kraštoistoriją apibūdinančios sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba, tad apie jų svarbą ir jau sukurtą medžiagąpasakoja libreto autorius Arvydas Juozaitis.
A. Juozaitis. 
L. Narvilaitė, V. Konstantinovas, A. Juozaitis, K. Lučinskas.
Artėja ypatingas Muzikinio teatro projektas: istorijųoperos „Klaipėda“ pasaulinė premjera, skirta 2023m. minimam Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos100-mečiui. Jums patikėta ypatinga misija –parašyti šiam kūriniui libretą. Kas jame svarbiausia?Kokias istorines asmenybes išvysime?
Svarbiausia viskas. O jeigu tiksliau – laiko ir vietosgenius loci, vietovę sauganti dvasia. Reikėjorasti jėgų balansą, vadinasi, lietuvninkų ir lietuviųveikėjų tinkamą pasiskirstymą operos audinyje.Pagrindiniai lietuvninkai – tai Martynas Jankus,Ėvė Simonait-Ieva Simonaitytė, Ėtmė Simonait,Vilius Gaigalaitis, Erdmonas Simonaitis, iš daliesir Vydūnas. Didžiosios Lietuvos veikėjai sudarojėgos branduolį – tai Jonas Polovinskas-Budrys,Ernestas Galvanauskas, Mikas Bajoras, VincasKrėvė. Trečioji jėga, kurią pirmosios dvi pasmerkiapralaimėjimui – Gabrielio Petisnė atstovaujamiprancūzai. Mėmelenderių žandarmerija veikiafone. Labai įdomi man Mėmelė, tragiško likimomergina, kuri gimė kone mistiniu būdu – nežinojau,kad tuo pačiu vardu Sigitas Jurčys (brolisBenediktas), kurdamas Mėmelburgo oratorijoslibretą mūsų Muzikiniam teatrui (premjera įvyko 2022 m. vasarą), pavadins savo simbolinę figūrą. Taikone Apvaizdos akis.
Muzikinę medžiagą rašo klaipėdiečiai kompozitoriai,tad kiekviena istorijų operos dalis, sudaryta išprologo, epilogo ir trijų dalių, turės savitą muzikinękalbą, plėtos skirtingą, šiam kraštui būdingą tematikąir bus atliekama skirtingos atlikėjų sudėties. Kaipvyksta bendradarbiavimas su kompozitoriais?
Dėl „savitos muzikinės kalbos“, kuria prabils kiekvienaskompozitorius, negaliu nieko pasakyti.Mano uždavinys buvo paprastesnis – kiekvienaioperos daliai, o ir uvertiūrai, suteikti temą-kryptį.Jos buvo trys: asmenybės, religija, kalba. Dabarlaukia baisiausia paslaptis ir didžiausia viltis, obūtent: ar keturi kompozitoriai pagaus kontrapunkto,perveriančios likimo linijos giją? Vadinasi,ar sukurs leitmotyvą. Kas ką besakytų, bet opera tampa opera, jeigu žiūrovas išsineša iš jos bentvieną melodiją, kurią niūniuoja savaime, kurią išgirstasapne, net gatvėje. Mane galėtų aplankytiiliuzinis būsimos harmonijos-melodijos girdėjimas,bet neaplanko. Matyt, operoje skambės„polistilistika“. Būtų baisoka (manau, ne man vienam),jeigu mūsų opera užtemdytų normalausžmogaus-klausytojo protą ir jausmus, ir nebesuprastume,kas mes čia esame – čia, Klaipėdoje.
O dėl „bendradarbiavimo“ su kompozitoriaisgaliu pasakyti nedaug. Kol kas girdėjau VladimiroKonstantinovo sukurtą antrą operos dalį. Man labaipatiko jos ritmingas spontaniškumas, išgirdauleitmotyvą.
Kuo jums, kaip filosofui, gyvenančiam Klaipėdoje,svarbus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos100-mečio minėjimas? Klaipėdos kraštui ir joistorinėms asmenybėms aprašyti esate skyręs nevieną savo knygą ar pjesę. Gal ir naujų kūrinių darplanuojate?
Mano gyvenimas Klaipėdoje jau įsišaknijęs. Kaipkiekvienas lietuvis jaučiu gyvenimą pajūryje netik kaip laisvės horizontus, bet ir kaip dvigubą,kartais stiprų praradimo jausmą. Čia prarastaRytprūsių Lietuva ir čia prarandama prieškario,Kauno Lietuva, kuri atėjo į Mėmelį ir padarė jįKlaipėda. Ir vis dėlto nūdienos žmogus, jeigu jisne „svieto perėjūnas“, o savos Tėvynės žmogus,gyvenimą supranta ne kaip TV šou laidą ar „Euroviziją“.
Mes kuriame šioje žemėje, paliekame jojesavo alsavimą-gyvenimą, čia prisiliečiame prieamžinybės. Pėdą čia, Klaipėdoje, paliekame. Tiktokiu būdu ir pasakome, kad esame prūsų, kuršiųir lietuvininkų, o ir mėmelenderių tąsa-likimas, nevien kosmopolitinis vėjas…
Dėl kitų savo kūrinių,ką galėčiau pasakyti? Jie vis byra iš prasegtosliemenės… Svarbiausia kūryboje – laikų ryšys.Su Klaipėda susijusi ir neseniai sukurta istorinėdrama „Oginskis. Polonezas“. Bet ar pamatysiu jągyvas būdamas? Pagaliau nesvarbu, svarbu – kadsukurta.
Esate Olimpinių žaidynių plaukimo čempionas irrekordininkas. Gal sportininko ištvermė, valia praverčiair rašant?
Visi kūrėjai turi bendro su sportu, nes turi reikalosu valia ir sveikata. Man nėra sunku valandų valandas,dienų dienas sėdėti prie darbo stalo.
Kalbino Žaneta Skersytė, Prokadras.lt nuotr.
