Kanauninkas Jonas Paulauskas: su karais, ligomis ir negandomis mūsų pasaulis nesibaigia

Sausio 6 dieną tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis, nupuošiamos eglutės, ilgėja dienos. Krikščionių religijoje šis laikotarpis vadinamas Trimis Karaliais. Pagerbiamas trigubas Dievo apsireiškimas: išminčių apsilankymas pas kūdikėlį Jėzų Kristų, kuris gimė mažame Betliejaus tvartelyje. Ypatingam kūdikiui atnešamos prasmingos dovanos: mira, auksas ir smilkalai. Apie Trijų Karalių prasmę ir šventės aktualumą šiandien kalbamės su Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu, dekanu kanauninku Jonu PAULAUSKU.

Auksas, mira ir smilkalai
„Be abejo, minint Tris Karalius, daugelis miestų nupuošia Kalėdų eglutes, tačiau bažnyčioje prakartėlės bus dar nenuimamos iki pat Grabnyčių, vasario antrosios dienos“, – sako Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, dekanas kanauninkas J. Paulauskas. Grab­nyčios simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje. Pagal Mozės įstatymą, praėjus 40 dienų po gimimo tėvai Kristų atnešė į Jeruzalės šventovę jį paaukoti ir pašvęsti Dievui. Dvasininkai palaimino tėvus, įvykdžiusius savo pareigą. Ši šventė taip pat pratęsia Kristaus Šviesos slėpinio kontempliaciją, kurią išgyvename per Kalėdas ir Viešpaties Apsireiškimo šventę (Tris Karalius). Šią dieną yra šventinamos žvakės, kurios krikščionims simbolizuoja Kristų, Jo pergalę prieš mirtį ir visas tamsiąsias jėgas.
Pasak kun. J. Paulausko, mes įsivaizduojame, kad gyvenime viskas vyksta greitai, didžiuliu tempu. Tačiau tuometinė Rytų išminčių Kasparo, Merkelio (Melchioro) ir Baltazaro kelionė, jų sekimas šviečiančiais dangaus kūnais, nė iš tolo nepriminė Dakaro ralio lenktynių. Jie, laukdami švento Apsireiškimo, stebėjo dangų, sekė kintančius dangaus kūnus, ilgai keliavo su dovanomis. Šiame kontekste labai svarbus nusilenkimas prie prakartėlės. Danguje suspindus ryškiai žvaigždei, Rytų išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo, kad tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę. Jie keliavo pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus. Kaip pripažinimo ir pagarbinimo ženklus Šventajai Šeimynai jie nešė karališkų dovanų, kurios turi ir simbolinę reikšmę: auksas yra garbės, taurumo, turtų ir galios simbolis, smilkalai reiškia šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą, mira (šventas augalas, kurio aromatiniai sakai smilkomi visuose šventovėse per apeigas) simbolizuoja gyvenimą ir žemiškosios egzistencijos laikinumą. Auksas skirtas Jėzui, kaip Karaliui, mira – kaip mirtingam žmogui, o smilkalai – Jo dieviškumo pripažinimo ženklas.

Melstis už taiką ir ramybę pasaulyje
Pasak dvasininko, mūsų tikėjimas dabar išgyvena sudėtingą laikmetį, daugelis šeimų Dievą varo iš savo namų. „Norime nuo pat jaunų dienų džiaugtis malonumais, pirkti prabangius rūbus, traukia paklydimai, turtai, prabanga. Gyvendami be dvasios, nieko neturėtume tikėtis senatvėje, kiekvienas mūsų pasirinkimas turi savus padarinius. Karai, pandemijos sukrečia mūsų pasaulį, nepaisant to mūsų tėvai, seneliai išgyveno pasaulinius karus, tremtį“, – samprotauja kanauninkas. Jis atkreipia dėmesį, kad Bažnyčia moko ne apie pasaulio pabaigą, o apie amžinąjį gyvenimą. Dievo tvarka nesikeičia, ji yra pastovi. „Su karais, ligomis ir negandomis pasaulis nesibaigia. Visa tai yra žmonių, kurie siekia bet kokia kaina pasipelnyti, veiklos sukeltas chaosas“, – sako Gargždų parapijos klebonas. Anot pašnekovo, kol kas mes skirtingai nei kovojanti už savo laisvę ir teroristinės Rusijos sukeltą karą kenčianti Ukraina turime didžiulę dovaną – Lietuvoje gyvename taikoje, ramybėje.

Dėkoti kasdien
Kiekviena krikščioniška šventė kviečia nepamiršti jos tikrosios esmės. „Svarbu mums visiems kasdien išmokti vieni kitiems dėkoti, dėkoti savo tėvams už gyvybę, džiaugtis gyvenimu, pažinti aplinką, pasaulį. Mes turime vertinti ir švęsti kiekvieną savo dieną. Štai pažiūrėkite, visai neseniai snigo, o dabar sniego nebėra. Šitaip gražiai sukasi Dievo valia ir galybė“, – samprotauja Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, dekanas kanauninkas J. Paulauskas. Jis kvietė nešti savo širdyse gerumą, ištikimybę, melstis už taiką ir ramybę pasaulyje.
Simboliškai per Tris Karalius bažnyčiose šventinamos žvakės, smilkalai ir kreida, kuria virš durų užrašomos trys pirmosios karalių vardų – Kasparo, Merkelio (Melchioro) ir Baltazaro – raidės. Prie vardų rašomas „pliusas“ yra kryželis, kuris pabrėžia išminčių šventumą. Žmonės, ant savo namų durų užrašę Trijų Karalių simbolius, dažnai dar nurodydami ir metus, taip tarsi atnaujina apsisprendimą viešai skelbti savo tikėjimą.

Danutė LUKNIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.