Bronius Markauskas: biudžetas patvirtintas, galime tęsti darbus
Vienas iš svarbiausių metų darbų – biudžeto tvirtinimas. Kasmet dešimtys žmonių administracijoje, įstaigose ir politiniu lygmeniu praleidžia savaites balansuodami ir skirstydami biudžeto lėšas. Darbas tikrai milžiniškas, nes nuo jo priklauso, kaip rajonas vystysis visus ateinančius metus.
Galime pasidžiaugti, kad augančiame rajone auga ir biudžetas. Šiemet jis rekordinis – 123,8 mln. eurų, net 20 milijonų didesnis nei praėjusiais metais. Visa tai dėka žmonių, kurie kuriasi mūsų rajone. Kiekvienas jų, deklaruodamas gyvenamąją vietą rajone ir sumokėdamas gyventojų pajamų mokestį, prisideda prie didesnio rajono biudžeto, tuo pačiu ir prie galimybės atlikti daugiau darbų bei užtikrinti daugiau reikalingų paslaugų.
Tiesa, augant rajonui, susiduriame ir su neeiliniais iššūkiais. Gyventojai rajone kuriasi greičiau nei mes spėjame įrengti infrastruktūrą ar, pavyzdžiui, pastatyti naujus darželius. Tačiau reaguojame ir kasmet planuodami biudžetą skiriame dėmesį ugdymo įstaigų plėtrai, kelių infrastruktūrai, apšvietimui, paslaugų kokybės gerinimui ir kitoms kiekvienam rajono gyventojui svarbioms sritims. Tai mums leido stipriai pažengti į priekį – sukurta daugiau kaip tūkstantis naujų vietų darželiuose, pastatyta nauja mokykla, daugėja asfaltuotų kelių, renovuojamos kultūros įstaigos, tvarkomi parkai ir kitos viešosios erdvės miestuose ir miesteliuose.
Didžiausi 2023-iųjų projektai
Šie metai bus tikrai išskirtiniai. Pradėsime įgyvendinti didžiausius mūsų projektus. Vienas iš tokių – mokykla ir darželis Sendvaryje, Trušeliuose. Ši seniūnija plečiasi bene sparčiausiai, todėl nieko nuostabaus, kad čia labai reikia ne tik ugdymo įstaigos, bet ir erdvės gyventojams. Rangovas, su kuriuo sutartis jau pasirašyta, statybas pradės šį rudenį. Šis daugiafunkcis centras duris atvers jau po dvejų metų ir jame bus ugdoma beveik 800 Klaipėdos rajono vaikų, taip pat čia veiks biblioteka, bus įrengtos erdvės kultūrai ir sportui, kuriomis galės naudotis gyventojai.
Kitas svarbus projektas – baseino ir sporto salės statyba Gargžduose, Dariaus ir Girėno gatvėje. Darbai prasidės vasarį, o per trejus metus čia atsiras keturių 25 metrų ilgio takų baseinas, SPA zona, LKL reikalavimus atitinkanti krepšinio salė, kitos erdvės, kurios labai reikalingos tiek sportininkams, tiek gyventojams.
Šiemet bus baigtos ir kultūros namų bei bibliotekos pastato statybos Endriejave. Į pabaigą darbai judės ir Gargždų kultūros centre. Ir vienas, ir kitas projektas labai prisidės prie kultūrinio gyvenimo kokybės. Endriejaviškiai visai neturėjo tokios erdvės, o gargždiškiai koncertus stebėdavo vėjo perpučiamoje salėje, statytoje dar prieš keturis dešimtmečius. Birželį duris pagaliau turėtų atverti ir naujoji Gargždų autobusų stotis. Jos statybos strigo dėl ankstesnių rangovų, tačiau šiuo metu darbai vyksta sklandžiai – jau prasidėjusi vidaus apdaila.
Rajono keliams – dar 10 mln. eurų
Turint per 1000 kilometrų kelių, iš kurių apie 800 kilometrų yra žvyrkeliai, reikia milžiniškų investicijų, kad situacija greitai pasikeistų. Preliminariais skaičiavimais, norint išasfaltuoti visus rajono kelius, reikėtų per keturių šimtų milijonų eurų – maždaug keturių metinių savivaldybės biudžetų. Ir čia tik asfaltas, neįskaičiuojant apšvietimo, lietaus nuotekų tinklų. O investicijų reikalauja ir kitos sritys – švietimas, kultūra, socialinė politika. Tačiau kasmet mažinti žvyrkelių skaičių ar atnaujinti asfalto dangą stengiamės kiekvienoje seniūnijoje. Vien pernai asfaltuotų kelių skaičių padidinome 12 kilometrų. Šiemet šis skaičius dar didės.
9 seniūnijų keliams skirta 1,8 mln. eurų, o didžiausioms – Gargždams ir Sendvariui dar ir papildomų lėšų, atitinkamai 0,7 mln. eurų ir 0,5 mln. eurų. 3,6 mln. eurų skirta Ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planui iki 2025 metų įgyvendinti, kurį paruošė seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės ir gyventojai diskutuodami tarpusavyje, kad viskas būtų vieša, skaidru bei aišku ir ne nuo politikų malonės priklausytų, kur ir kada bus tvarkomas vienas ar kitas savivaldybės kelias.
Asfalto sulauks Liepų g. Ginduliuose, Stonės–Vėtrungių g. Mazūriškiuose, bus baigta Pašto g. Jakuose. Planuojama sutvarkyti šaligatvius Kvietinių g. Gargžduose, išasfaltuoti Pavasario g. Kretingalėje. Bus tvarkomos Pušų, Turgaus, Sodų gatvės Priekulėje, J. Šaulio, Laukų, Sodų g. Veiviržėnuose, Žiobrių, Aukštkiemių gatvės Sendvaryje. Bus tęsiami darbai Kuršlaukio g. bei Lyros, Rasos, Volungės kvartale Gargžduose, planuojama pradėti darbus ir Saulažolių kvartale – Gedimino, Palangos ir kitose gatvėse. Tai tik dalis gatvių, kurios sulauks remonto 2023-iaisiais.
Valstybės keliai – visų galvos skausmas
Šiemet turėtų baigtis ir dalis projektų, kuriuos įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija ir prie kurių Savivaldybė prisideda savo lėšomis, kad šie keliai būtų asfaltuojami dabar, o ne po, pavyzdžiui, dešimties metų. Šiam prisidėjimui šiemet mes skiriame 650 tūkst. eurų, todėl bus baigti Tilto g. remonto darbai nuo J. Basanavičiaus g. iki tilto per Miniją, darbai prasidės ir Kretingos pl. gatvėje Gargžduose bei Laisvės g. Veiviržėnuose. Sendvaryje esančios Rasytės bei Ežero gatvės, Klaipėdos g. Kretingalėje turėtų būti baigtos projektuoti, o tuomet joms bus ieškoma rangovo.
Tačiau jau ne kartą sakiau, kad su valstybiniais keliais, nepaisant net mūsų prisidėjimo, situacija nėra gerėjanti. Beveik visi pagrindiniai per miestelius einantys keliai priklauso valstybei, o ji, panašu, tam dėmesio skiria vis mažiau. Susisiekimo ministerija yra parengusi Kelių priežiūros ir plėtros programos projektą, kuriame keliams numatyta tokia pati suma kaip ir pernai. Atrodytų suma ta pati, tačiau, skaičiuojant rekordišką infliaciją, išaugusias darbų kainas, už šias lėšas bus galima padaryti gerokai mažiau nei pernai. Be to, tame pačiame projekte 2024–2025 metams šios lėšos dar mažėja nuo 543,1 iki 521,9 milijonų eurų.
Matyt, dėl to stringa ir mūsų sutartys. Ką daryti? Galbūt atėjo laikas pradėti diskusijas dėl tokių kelių perdavimo savivaldybėms kartu su tam skirtu finansavimu? Nekalbu apie magistralinius kelius, bet turiu minty gatves, einančias per miestelius, pavyzdžiui, Endriejavą, Agluonėnus, Vėžaičius, Veiviržėnus ar Sendvarį. Nes mažėjant valstybės finansavimui, akivaizdu, kad jau dabar po keliolikos metų valstybinio kelio remonto laukiantys žmonės jo dar ilgai nesulauks. Jie ir toliau bus tik lopomi, bet būklė blogės. Ne tik blogės, prie kai kurių nėra net šaligatvių, nors jie eina per pačius miestelių centrus.
Sakysite, o kas pasikeis, jei kelią perims Savivaldybė, juk finansavimas nepadidės? Pasikeis tai, kad bet kuriai savivaldybei jų gyventojai rūpi labiau nei sėdintiems Vilniuje, nes dabar, kai pamatai vieną ar kitą valstybinį kelią, einantį per mūsų rajoną, kuris Direkcijos kelių remonto sąraše yra 200 ar 500 vietoje, tikrai apima neviltis, nes supranti, kad prireiks dešimtmečių, kol jis bus sutvarkytas.
Bet grįžtant prie mūsų savivaldybės biudžeto, tai iš tiesų paliečiau tik nedidelę dalį visų projektų ir darbų, kurie šiemet vyks mūsų rajone. Investuojama bus į daugelį sričių – į lietaus nuotekų sistemų įrengimą, įstaigų išlaikymą, vaikų dienos centrus, bendruomenių projektus, kultūros paveldą, vaikų žaidimo aikšteles, švietimo įstaigų plėtrą ir renovaciją bei daugelį kitų sričių.
Užsak.
