Sveikatos nepasiskolinsi

Erkių sukeliamų ligų kasmet daugėja

Kasmet epidemiologai registruoja vis daugiau erkių platinamų ligų – Laimo ligos ir erkinio encefalito – susirgimų. Vasarą gerokai padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes daug laiko praleidžiame gamtoje. Apie erkių keliamą grėsmę ir kaip apsisaugoti nuo jų platinamų ligų kalbamės su Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra SYMINIENE.

– Ar Klaipėdos rajonas priskiriamas prie teritorijų, kuriose aptinkama erkiniu encefalitu užsikrėtusių erkių? Kokiose vietovėse nustatyti židiniai, ar jie nesiplečia?

– Pasaulyje yra apie 850 rūšių erkių, iš jų žinomos aštuonios rūšys – įvairių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų pernešėjai. Dažniausiai yra registruojamos tokios ligos kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga. Jų sukėlėjus Lietuvoje perneša europinės miško erkės. Daugiausia susirgimų šiomis ligomis užregistruojama centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. Klaipėdos rajone taip pat yra padidėjusios rizikos susirgti šiomis ligomis, įsisiurbus erkei, vietovių. Tai Bauškaralės, Endriejavo, Kukuliškių, Kuktiškių, Šernų, Vėžaitynės miškų kai kurios teritorijos. 2011 metais susirgusieji erkių platinamomis ligomis rajone nurodė šias erkių „pasigavimo“ teritorijas: Veiviržėnų, Vėžaičių seniūnijose – po šešis atvejus, Endriejavo, Priekulės seniūnijose – po tris atvejus, Gargždų mieste – gyvenamojoje aplinkoje, sodų bendrijos teritorijoje – šeši atvejai. Daugiausia erkių būna gamtiniuose židiniuose, tačiau arčiau žmogaus jas gali atnešti pievomis bei miškais lakstantys šunys, skrajojantys paukščiai. Iš miško jame nebuvusiems namiškiams erkes galime parnešti ir krepšelyje su uogomis, grybais, ant drabužių.

2011 m. gegužės–birželio mėnesiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atliko erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke ir Kuršių nerijoje. Stebėjimų metu buvo nustatomas erkių gausumas, rūšys, renkamos erkės jų platinamoms ligoms nustatyti. Surinktos erkės buvo tiriamos Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje dėl užkrėstumo Laimo ligos sukėlėjomis (borelijomis) nustatymo.

Ištyrus nustatyta, kad 11,1 proc. erkių buvo užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėjomis.

Daugiausia užsikrėtusių erkių aptikta Kuršių nerijos miške Naglių gamtos rezervate – 29,4 proc., Girulių miškas prie Labrenciškių – 19 proc., Pajūrio regioniniame parke, II Giruliuose – 5,3 proc. Kuršių nerijoje, Smiltynėje prie II perkėlos – 3,4 proc.

Laimo ligos sukėlėjos neaptiktos tik erkėse, surinktose Juodkrantėje, Raganų kalne.

Klaipėdos rajone paskutinį kartą erkės buvo tirtos 2005 metais. Tyrimai dėl užkrėstumo Laimo ligos sukėlėjomis – borelijomis – atlikti Umea universiteto Molekulinės biologijos laboratorijoje Švedijoje. Nustatyta, kad 14,3 proc. erkių buvo užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėjomis. Erkės buvo rinktos Šernų girininkijoje, Liverių miške.

– Kokia pastarųjų metų sergamumo erkiniu encefalitu bei Laimo liga statistika rajone? Ar daugėja sergančiųjų erkių platinamomis ligomis?

– Erkės yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos. Per pirmąjį šių metų pusmetį rajone užregistruotas vienas susirgimas Laimo liga, erkinio encefalito kol kas neužregistruota. 2011 metais Klaipėdos rajone sergamumas Laimo liga siekė 5,22 atvejo / 10 000 gyventojų (užregistruoti 27 susirgimai), Lietuvoje – 7,39 atvejo / 10 000 gyventojų (2430 susirgimai). Kitaip tariant, iš 2430 Lietuvoje šia liga susirgusių žmonių 27 – Klaipėdos rajono gyventojai. Erkiniu encefalitu Klaipėdos rajone pernai susirgo 8 asmenys, tai sudarė 1,54 atvejo / 10 000 gyventojų, Lietuvoje – 1,11 atvejo / 10 000 gyventojų (užregistruota 365 atvejai). Taigi, iš 365 Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgusių žmonių aštuoni buvo Klaipėdos rajono gyventojai.

– Kas yra erkinis encefalitas ir Laimo liga? Kokios šių ligų pasekmės organizmui?

– Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai erkinio encefalito virusais, arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą šiais virusais užkrėstą karvių bei ožkų pieną.

Erkinio encefalito virusai tarpsta erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują. Šia liga dažniausiai susergama po 2–3 savaičių nuo užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7–14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, sveikata gali pagerėti ir tuomet vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

Maždaug trečdalis erkiniu encefalitu persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt.

Erkės įkandimas – neskausmingas ir gali likti nepastebėtas, todėl labai svarbu mokėti atkreipti dėmesį ir atpažinti Laimo ligos požymius. Sveikatos sutrikimai gali pasireikšti po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo.

Būdingiausias Laimo ligos požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1–4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi, gali keisti savo dydį ir formą. Jos vidurys yra šviesesnis, su bėrimu, o kraštas – ryškesnis. Gali pasireikšti nervų sistemos pakenkimo požymiai: nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, nedidelis karščiavimas, rankų kojų, nugaros skausmai. Po 4–8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2–9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Vėlesnėse ligos stadijose pažeidžiami sąnariai, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Skiepų nuo Laimo ligos (boreliozės) nėra. Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas.

– Ką daryti, kai įsisiurbia erkė? Kaip ją ištraukti? Kur reikia pristatyti erkę ištirti? Kaip sužinoti, ar žmogus neužsikrėtė erkių platinamomis ligomis?

– Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pincetu ar specialiu erkių išėmikliu suimti jos kūną kiek galima arčiau galvutės ir pašalinti truktelėjus atgal. Jeigu po ranka nėra pinceto, erkę galima mėginti ištraukti pirštais. Labai svarbu erkės nespausti ir netraiškyti, nes užkratas gali patekti į žaizdą. Negalima tepti erkės riebalais, aliejumi, spiritu ar kitomis „naminėmis“ priemonėmis, kadangi šios medžiagos skatina erkę gaminti daugiau seilių, sukelia jos vėmimą ir užkratas greičiau patenka į žaizdą. Ištraukus erkę jos įkandimo vietą reikia nuplauti vandeniu su muilu ar patepti dezinfekuojančia medžiaga. Kuomet pačiam žmogui nepavyksta ištraukti erkės ar odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos draskyti nereikia, nes organizmas pats pašalins svetimkūnį. Arba reikia kreiptis į gydytoją. Ištraukus erkę, kreiptis į medikus visais atvejais nebūtina. Į gydytoją būtina nedelsiant kreiptis tada, kai po 1–2 savaičių erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas, jis plečiasi ar pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis.

Išties, dažnai žmonės klausia, kur galima ištirti ištrauktą gyvą erkę, užsikrėtusi ji ligos sukėlėjais ar ne. Ištraukus erkę nebūtina ją tirti laboratorijoje, nes tyrimas gana brangus ir nesuteikia reikiamos informacijos. Jei jums ir įkando užkrėsta erkė, tai dar nebūtinai ji spėjo perduoti ligos sukėlėją ir nebūtinai jūs susirgsite. Profilaktinių priemonių po erkės įkandimo nuo Laimo ligos ar erkinio encefalito nėra. Ištraukus įsisiurbusią erkę reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne mažiau kaip keturias savaites. Bet jei labai neramu ir norisi ištirti erkę, mano žiniomis, tokius tyrimus atlieka bendrovė „Endemik“. Tiksliau apie šiuos tyrimus, manau, galima sužinoti internetiniu adresu www.endemik.lt.

– Kaip apsisaugoti nuo erkių įkandimų?

– Manau, kad erkių įkandimų reikia bijoti protingai. Juk ne visos jos užsikrėtusios, o ir ne visos užsikrėtusios bei įsisiurbusios lems sunkios formos susirgimą. Tačiau nedidelė tikimybė „ištraukti nelaimingą bilietą“ vis dėlto yra. Turbūt nėra tokių gyvenimiškų sąlygų ir aplinkybių, kuriose gali 100 procentų būti garantuotas, kad „nesusitiksi“ su erke, nes, kaip jau sakiau, net neinant į mišką, erkę į namus jums gali parnešti iš miško ar pievų grįžęs namiškis, naminis gyvūnas. Tad visiškai išvengti erkių įkandimo sunku, todėl reikėtų laikytis kai kurių atsargumo priemonių. Vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti sandarius, šviesius, ryškius, pasiūtus iš lygaus audinio drabužius, nes ant jų geriau matosi ropojančios erkės, naudoti repelentus, t. y. priemones, kurių sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos atbaido vabzdžius. Būnant miške, nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės, reikėtų pasikloti ryškų ir tankų kilimėlį arba turėti kėdutes. Vaikščioti reikėtų takeliais, poilsiui reikėtų pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, ypač kojas, pažastis, juosmens sritį, kaklą, ausis, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko.

Na, ir aišku – skiepytis. Skiepai – vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Skiepytis patariama visiems dirbantiems ir mėgstantiems poilsiauti miške, grybautojams, uogautojams, žvejams, medžiotojams, miškingose vietovėse gyvenantiems žmonėms, keliaujantiems. Juk į gamtą vykstame pailsėti, atsipalaiduoti, tad kam tą poilsį drumsti įtampa ir abejonėmis dėl erkių įsisiurbimų pasekmių.

Janina TILVIKAITĖ