PAAUGLIŲ GLOBA – NE PROBLEMA, O GALIMYBĖ
Net 64 % respondentų gyvenimą labiausiai įprasmina ryšys su šeima ir artimaisiais, tačiau daugiau nei pusė (58 %) apie vaikų globą nėra svarstę, o beveik penktadalis (17 %) sako, kad jiems tai neaktualu. Tokius skaičius rodo reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos, kurią inicijavo globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, duomenys.
Kodėl visuomenė nėra linkusi galvoti apie vaikų globą?
Nors šiandien dauguma vaikų jau globojama šeimose, bet vis dar daugiau nei 1200 vaikų auga globos institucijose ir laukia savo šeimos. Šis skaičius mažėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Ypač sunku rasti šeimas paaugliams. Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie globojamus vaikus: bijoma blogų genų, bijoma, kad su vaiku nepavyks sukurti stipraus ryšio. Nemaža dalis žmonių įsivaizduoja, kad paaugliai, netekę tėvų globos, turi elgesio problemų, daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja ir pan.
Iš tiesų tai tėra absoliutūs mitai, – juk jeigu vaikai, kurie šiuo metu gyvena institucijose, būtų štai tokie, tai Lietuvoje gyventi būtų nesaugu. Dažnai aštri išorinė pusė, iššūkių keliantis elgesys slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Juk globos institucijoje vaikai nepatiria stabilumo, o pastovumo ir artimų santykių trūkumas stipriai paveikia vaiko savijautą ir elgesį.
Budinčių globotojų patirtys
Gargždų socialinių paslaugų centro padalinyje Globos centras paslaugas teikia 3 budintys globotojai. Budintis globotojas – tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.
„Žmogui, kuris mąsto apie paauglio globą, tačiau nedrįsta to daryti, patarčiau rasti drąsos, nes visi vaiko tarpsniai turi savų iššūkių ir privalumų. Paauglys gali būti puikus pašnekovas bei pagalbininkas. Jo asmenybė iš dalies jau susiformavusi, bet tuo pačiu jam galima duoti labai daug gyvenant drauge ir rodant teigiamą pavyzdį“, – teigia viena budinti globotoja.
Kita budinti globotoja, dalindamasi patirtimi apie paauglių globą, pasakoja: „Didelėje įtampoje visada laukiau to karto, kai ant mano namų slenksčio pasirodys paauglys ar paauglė. Telefonu išgirdus žinią, kad pas mane apsigyvens penkiolikmetė, vaizduotė sukūrė mano būsimą susitikimą, kai pro duris žengia skusta galva, tatuiruota, auskaruota neformalė, storapadžiu batu atsidaranti duris, supjaustytais riešais, o kuprinėje žolė ar geriausiu atveju cigaretė. Nors pati esu užauginusi paauglius, ir jie tokie nebuvo, bet įsisiautėjusi baimė piešė, ką norėjo. Mintyse perkračiau visus išklausytus mokymus, skubiai panaršiau literatūrą ir internetą, kaip bendrauti su paaugliu, ir išvykau parsivežti. Apstulbau, kai susitikau su dailia, kuklia, malonia ir mandagia mergina. Taigi pirmoji paauglė man paliko ypatingai malonius prisiminimus: tvarkinga, nereikli maistui, siūlanti pagalbą buityje, savarankiškai besimokanti, kartu pramogaujanti, netgi nepriimanti visko, kaip savaime suprantamo, o dėkinga ir tai mums gražiai pasakanti.“
Labai panaši ir trečiosios budinčios globotojos patirtis: „Paauglys, kuris atėjo į mūsų šeimą, buvo keturiolikmetis vaikinukas. Šis laikotarpis man buvo pilnas nerimo, tačiau tai nebuvo bloga patirtis. Vaikinas buvo įpratęs gyventi labai nesuvaržytą ir savarankišką gyvenimą, turėjo nepamatuotų norų aprangai, maistui ir laisvei. Norėjo visapusiško pasitikėjimo, bet jo nepateisindavo. Labai jautrus, patyręs daug traumų, todėl reikėjo surasti būdus, kaip bendrauti, kad neužsivertų, neisterikuotų. Prižiūrint paauglį, kildavo daug klausimų, ar elgiuosi teisingai, ar galėsiu jam padėti susitvarkyti su paauglystės iššūkiais ir traumine patirtimi. Tam, kad galėčiau pasiekti geriausių rezultatų ir sukurčiau su paaugliu ryšį, skaičiau įvairią literatūrą, konsultavausi su globos centro globos koordinatore, psichologe. Visa tai padėjo labiau pasitikėti savo jėgomis ir žiniomis. Galiausiai paauglys, kuris turėjo būdą išgyventi pasirinkdamas kaukę būti „kietas“ viešumoje, su laiku atsiskleidė, kad yra labai jautrus, bendraujantis, šiltas, norintis pradžiuginti, prajuokinti, sutinkantis kartu leisti laiką, trokštantis meilės ir apkabinimų.“
Suteikime galimybę
„Pastovumas, pasitikėjimas ir artimi santykiai yra trys banginiai, kurie gydo psichiką ir leidžia išgyventi netektis ir traumas, koreguoja netinkamą elgesį. Fizinio ir emocinio saugumo jausmas yra bazinis vaiko poreikis, jis geriausiai gali būti patenkintas šeimoje“, – teigia vaikų globos ekspertai.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, išsigąsta jų globos. Tai didžiulė netektis ne tik vaikams, bet ir mums visiems. Vaiko globa nelengva, bet labai prasminga veikla, kuri ne tik keičia vieno vaiko likimą ir padeda jam sukurti laimingą ateitį, kartu – tai stabilios, saugios visuomenės kūrimas.
Jei pagalvojate apie galimybę globoti, užsukite į Gargždų socialinių paslaugų centro padalinį Globos centrą pokalbio adresu: Sodo g. 1, Gargždai, skambinkite tel.: +370 600 46841, +370 664 32595, sekite „Facebook“ paskyrą „Vaikai yra vaikai. Klaipėdos rajonas“. Informacijos apie globą rasite www.gargzduspc.lt, www.globoscentrai.lt.
Gargždų socialinių paslaugų centro padalinio Globos centras socialinė darbuotoja Inga UŽPURVĖ
Užsak.
