Klaipėdos rajone grėsmėms stengiamasi užbėgti už akių

Reaguodami į karą Ukrainoje, gyventojai žymiai aktyviau domisi, kaip veiktų šalies gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kaip apsisaugoti galimų grėsmių metu, kur rasti priedangas ar kolektyvinio saugumo statinius. Nors jokio tiesioginio pavojaus šiuo metu Lietuvos žmonėms nėra, tačiau noras žinoti – suprantamas.
„Bangos“ laikraščio korespondentai kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės specialistais, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos atstovais praėjusią savaitę pirmąkart apsilankė gimnazijos pastato rūsyje įrengtoje priedangoje. Žinomam krepšininkui Arvydui Saboniui čia nebūtų itin komfortabilu, nes neaukštose patalpose jam tektų susiriesti dvilinkam, tačiau vidutinio ūgio žmonėms tai pakankamai patogi erdvė jaustis saugesniems. Esant oro pavojui priedangos naudojamos maždaug dviem valandoms. Vien ši priedanga galėtų išgelbėti beveik tūkstantį gyvybių.

Svarbu žmonių informuotumas
Rugpjūčio pabaigoje su darbo vizitu Klaipėdos rajone apsilankiusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, stiprinant civilinę saugą susiduriama su daugybe iššūkių, nes dešimtmečiais tam nebuvo skiriama deramo dėmesio. Todėl dabar labai svarbu, kad šalies gyventojai būtų kuo geriau informuoti, kaip elgtis ekstremalių situacijų galimų grėsmių ir nelaimių atvejais.
„Sakoma: informuotas – apginkluotas, todėl turime investuoti į šalies gyventojų žinias nedelsdami. Informacija civilinės saugos klausimais turi žmones pasiekti naudojant naująsias technologijas ir per vietinės žiniasklaidos priemones, ir per bendruomenes, galbūt į pagalbą būtų galima pasitelkti ir bažnyčias“, – „Bangai“ kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Iškilus grėsmei ar įvykus nelaimei, gyventojai būtų perspėjami sirenomis, trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus bei per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją informuojami apie tolimesnius veiksmus. Informacijos apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms šalies gyventojai gali rasti specialioje svetainėje www.lt72.lt.
Vidaus reikalų ministerija rugpjūčio 30 d. Vyriausybei pateikė parengtą Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Šis dokumentas taps orientyru siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stip­resnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.
Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama tik apie 37 proc. gyventojų. 67 proc. apklaustųjų teigia, jog yra gavę trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus.
Siekis – kad tokius pranešimus gautų 99 proc. šalies gyventojų ir tokį pat procentą perspėtų sirenos. Tam pagal koncepciją siūloma sukurti daugiakanalę komunikacijos platformą ir kompleksiškai modernizuoti perspėjimo sirenų sistemą.

Papildoma tinklo plėtra
Siekiant didinti gyventojų saugumą, savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos. Savivaldybėse aktyviai ženklinami priedangai skirti pastatai. Identifikuotų priedangų šiuo metu Lietuvoje – 2 537 (pažymėtų – 2 366). Jose prireikus galėtų slėptis maždaug 812 tūkst., arba 29 proc. šalies gyventojų. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė spaudos konferencijoje minėjo, jog bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.).
Klaipėdos rajono savivaldybė informavo, kad šiuo metu rajone yra numatyta 17 kolektyvinių apsaugos statinių (KAS) bei patvirtinti 33 objektai, kurie būtų naudojami kaip priedangos. „Atsižvelgus į naujus teisės aktus, yra numatoma papildoma KAS bei priedangų tinklo plėtra. KAS daugiausia yra numatyti ugdymo įstaigose, nes jose jau yra reikalinga infrastruktūra laikinam asmenų apgyvendinimui. Priedangomis šiuo metu yra patvirtintos visos Savivaldybės pavaldume esančios įstaigos, kurios turi rūsius ar cokolinius rūsius“, – teigė vicemeras Vytautas Butkus.
Taip pat pateikta informacija, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos raštu kreipėsi į valstybės institucijas ir įstaigas, kad jos iki š. m. rugsėjo 22 d. savivaldybių administracijoms pateiktų preliminarią informaciją dėl įstaigų pavaldume esančių statinių ir patalpų, kurios galėtų būti tinkamos priedangoms, tad priedangų plėtra ir paieška yra plečiama.
Vis dėlto rajone kyla ir sunkumų ieškant naujų priedangų tinklo plėtrai. „Didžiausia prob­lema yra ta, kad savivaldybės teritorijoje yra mažai pastatų, kurie turėtų pakankamai didelius rūsius, kad juos būtų įmanoma pritaikyti kaip priedangas, o naujos statybos pastatuose dažniausiai rūsiai jau net nebėra įrengiami“, – iššūkį įvardijo V. Butkus.
Štai, pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija taip pat turi rūsį, tad tai ir kolektyvinės apsaugos statinys, ir tuo pačiu priedanga. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Robertas Jonelaitis informavo, kad pagal dabartinę skaičiavimo metodiką „Vaivorykštėje“ priedangą galėtų rasti apie 940 asmenų. 1 asmeniui skiriama 1,5 kvadratinio metro. „Lovos pirktos dar 2020 m., prieš pandemiją. Savivaldybė yra įsigijusi 300 sulankstomų lovų ir miegmaišių, gimnazijai, kaip kolektyvinės apsaugos statiniui, buvome paskyrę 100 lovų ir tiek pat miegmaišių, nes tuomet dar net nebuvo kalbama apie priedangas“, – teigė R. Jonelaitis.

Savivaldybėje – parengties pareigūnas
Vicemero V. Butkaus teigimu, civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje numatyti aštuoni lygiaverčiai prioritetai siekiant modernizuoti civilinės saugos sistemą: gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, švietimas, mokymai ir pratybos, pasirengimas branduolinei (radiologinei) nelaimei Astravo atominėje elektrinėje, evakuacijos pajėgų vystymas, taip pat parengties pareigūnai, saugių darbo vietų įrengimas operacijų centruose, savivaldybių civilinės saugos funkcijų gerinimas ir kolektyvių apsaugos statinių ir priedangų tinklo plėtra. „Visi šie išvardyti prioritetai yra aktualūs ir mūsų Savivaldybei, kaip ir visai Lietuvai“, – akcentavo vicemeras.
Minėto vizito metu ministrė A. Bilotaitė informavo, jog visose šalies savivaldybėse, taip pat ir Klaipėdos rajone, turėtų būti paskirti parengties pareigūnai. Pagal naują civilinės saugos finansavimo aprašą valstybės finansavimas Klaipėdos rajono savivaldybei didės apie 40 proc. ir sieks 75 tūkst. eurų, užtikrinant adekvatų finansavimą darbo užmokesčiui, pratyboms rengti, gyventojų švietimui organizuoti.
Vicemeras V. Butkus atkreipė dėmesį, kad civilinei saugos funkcijai užtikrinti Savivaldybėje šiuo metu jau yra patvirtinta parengties pareigūno pareigybė. Pagal gyventojų skaičių paskirtas parengties pareigūnas ir vyriausiasis specialistas, jų pareigybes finansuoja valstybė.
Tačiau civilinei saugai užtikrinti itin svarbus ir bendruomenių įsitraukimas. Dėl šios priežasties Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu yra patvirtintas Lietuvos vietos bend­ruomenių lyderių 2023 m. civilinės saugos mokymų grafikas. „Pagal nustatytą grafiką Savivaldybės vietos bendruomenių lyderius kviesime į civilinės saugos mokymus, kad jie įgytomis žiniomis pasidalintų su bendruomenės nariais. Mokymai yra numatyti lapkričio mėnesį“, – dalijosi vicemeras.

Siekis – įtraukti bendruomenes
Civilinės saugos specialistai patys noriai ir aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, įstaigomis ir kt. Vedamos paskaitos, vykstama į miestų, miestelių, kaimo šventes bei kitus renginius, per kuriuos savivaldybės gyventojai yra supažindinami su civiline sauga, aiškinama, kaip reikia elgtis įvairiose ekstremaliose situacijose. Informuojama, kas yra išvykimo krepšys, supažindinama su jo turiniu.
„Civilinės saugos specialistai nuolat laukia ir džiaugiasi, kad aktyviai yra kviečiami į renginius, supažindinant gyventojus su civiline sauga, bei norėtų, kad šis bendruomenių ir įstaigų rodomas entuziazmas neišblėstų“, – bendruomenių įsitraukimo, bendradarbiavimo su civilinės saugos specialistais svarbą akcentavo vicemeras.
Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė (civilinei saugai) Rita Uosytė „Bangai“ pasakojo, kad vyksta į įvairius renginius, lankosi mokyklose, moksleivių stovyklose, šviečia civilinės saugos tema. „To reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Dabar ruošiame informaciją bendruomenių lyderiams, kad jie galėtų pasidalinti ja su nariais“, – kalbėjo specialistė. Ji pasidžiaugė, kad aktyviai civiline sauga domėjosi veiviržėniškiai.
Klaipėdos rajono amatų centro direktorė Valė Krauleidienė dalijosi, kad bendruomenei surengė jau du civilinės saugos mokymus. Idėja kilo dėl Amatų centre apsigyvenusių ukrainiečių, mat jie taip pat nežinojo, kaip elgtis kilus pavojui. „Tad nusprendėme, kad ir mūsų žmonėms tai būtų aktualu ir reikėtų bent civilinės saugos pradžiamokslį išmanyti: kaip elgtis, kur kreiptis, ką daryti, ką dėti į išgyvenimo kuprinę, praktiniai patarimai. Vyko „Išgyvenimo kuprinės“ ir civilinės saugos renginiai“, – pasakojo V. Krauleidienė.
Amatų centro direktorė akcentavo, kad susirinkę žmonės manė žinantys apie civilinę saugą, tačiau vėliau dalijosi, kad sužinojo daug naujos informacijos ir į tokį renginį eitų vėl. V. Krauleidienės nuomone, žmones būtina šviesti: „Susidariusios aplinkybės lėmė išaugusį žmonių susidomėjimą civiline sauga. Tad civiliniai mokymai bendruomenių lyderiams yra svarbus dalykas, nes vėliau bendruomenės lyderis gali prisitaikyti prie narių darbo grafiko ir perteikti informaciją. Civilinės saugos specialistai renginius gali vesti darbo metu, o žmonės tada dirba, todėl lyderis gali informacinį renginį surengti patogiu laiku – vakare ar savaitgalį.“

Jungiasi ir bažnyčios

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė Gargžduose būdama su darbo vizitu „Bangai“ komentavo, jog į civilinės saugos tinklo plėtrą būtina į traukti ir bažnyčias. Dabar ši mintis jau įgyvendinta. Rugsėjo 13 d pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos vyskupų konferencijos. Šios sutarties tikslas – tobulinti visuomenės švietimą saugos klausimais, skleisti informaciją apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti visuomenės narių savisaugos kultūrą. Bendradarbiaujant planuojama ieškoti galimybių religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas, kuriose gyventojams oro pavojaus atveju būtų sudarytos sąlygos išvengti gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojų, taip pat bažnyčios pastatus pasitelkti perspėjimo sirenų įrengimui bei jų tinklo Lietuvoje plėtrai.

Tai žinotina

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti (oranžinis kvadratas su mėlynu trikampiu) statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai. Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.

Priedangos – iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti (geltonas kvadratas su juodo namelio ir žmogaus kontūrais) statiniai, patalpa, inžineriniai įrenginiai ar kiti objektai, galintys sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.