Pirmokas paliktas ant kelio: be mokinio pažymėjimo autobusas nevežė

Autobusų vairuotojų ir moksleivių, vykstančių į rajono mokyklas be mokinio pažymėjimo, kova tęsiasi: jau spalis, o kai kurie moksleiviai vis dar be pažymėjimo. Vairuotojai juos tikrinti privalo, mat gresia baudos, tačiau dėl to nukenčia moksleiviai. Taip atsitiko praėjusią savaitę, kai antradienį Kvietiniuose maršrutinio autobuso į Gargždus vairuotojas atsisakė vežti pirmoką, nes šis neturėjo mokinio pažymėjimo.

Tikrinti pažymėjimus privalo
Kvietiniuose gyvenantis pirmoko, lankančio Gargždų „Kranto“ progimnaziją, tėtis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) „Bangai“ teigė, kad antradienio rytą palydėjo sūnų į autobusų stotelę. Tačiau, atvažiavus maršrutiniam autobusui Gargždai–Vaiteliai, mokinio vairuotojas nevežė, nes pirmokas neturėjo mokinio pažymėjimo. „Bandžiau gražiai paaiškinti, kad mums mokykla jo neišdavė, tai ne pirmoko kaltė, o švietimo sistemos, dėl didelio srauto nespėjo pagaminti. Vairuotojas atsisakė vežti, sakė, kad nemokės baudų. Todėl vaiką pats nuvežiau į mokyklą“, – kalbėjo pirmoko tėtis.
Kaip situaciją paaiškino UAB „Vežeta“ direktorius Romanas Galdikas, kurio įmonė, sudariusi sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl mokinių pavėžėjimo, jis po įvykio bendravo su maršrutinio autobuso vairuotoju, kuris paprašė moksleivių parodyti mokinio pažymėjimą. „Jau baigėsi rugsėjis, kai veždavome vaikus be pažymėjimų, nes jų dar neturėdavo. Buvo vaikų be mokinio pažymėjimo, vienas užmiršęs, kitas dar negavo iš mokyklos. O mus tikrina, vėliau vairuotojus baudžia, kad veža be pažymėjimo, nors mes tuos mokinius pažįstame, juk kiekvieną rytą važiuoja į mokyklą, o popiet – iš jos“, – pasakojo direktorius.
Pasak R. Galdiko, moksleivio tėtis vairuotojo klausė, kokią teisę šis turi tikrinti, ar vaikas turi mokinio pažymėjimą. „Vairuotojas atsakė, kad jo toks darbas. O tėtis pasiėmė vaiką ir pats nuvežė į mokyklą. Vairuotojas turi tikrinti, ar važiuojantysis turi mokinio pažymėjimą, tokios taisyklės. Savivaldybė prašo rugsėjo mėnesį būti atlaidesniems, nes būna vaikų, kurie dar neturi pažymėjimų“, – teigė „Vežetos“ direktorius.

Dokumento parengimas užtruko
Pirmoko tėtis teigė, kad auk­lėtojai nuotrauka mokinio pažymėjimui buvo pateikta dar rugsėjo pradžioje. Tėtis apie situaciją, kad vaikas nebuvo nuvežtas į ugdymo įstaigą maršrutiniu autobusu be mokinio pažymėjimo, pranešė klasės auklėtojai: „Paaiškinau, kad be mokinio pažymėjimo sūnaus neveža į mokyklą. Auklėtoja greitai sureagavo ir tą pačią dieną sūnus grįžo su pažymėjimu.“
Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė teigė, kad elektroninius mokinio pažymėjimus ugdymo įstaiga gavo viena iš paskutiniųjų, juos gamina Klaipėdos rajono švietimo centras. Pasak direktorės, procesas užtrunka, nes mokinio pažymėjimą reikia sumaketuoti ir užsakyti, vėliau jį turi patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius, o Švietimo centras – pagaminti. Atsiėmus pažymėjimus, juos reikia aktyvuoti mokinių pažymėjimų sistemoje, užregistruoti mokinių registre, registracijos žurnale, susieti pažymėjimą su „Tamo“ dienynu, vėliau pažymėjimą aktyvuoti turi tėvai. „Pirmokai dažniausiai pažymėjimą gauna vieni iš paskutiniųjų, nes maitinimą gauna nemokamai, tad nėra skubos tvarkos, kaip kitiems mokiniams. Dėl to, matyt, ir gavosi tokia situacija. Aišku, ateityje būtų gerai, kad vairuotojai irgi suprastų, kiek laiko didžiosios rajono mokyklos tvarko pažymėjimus. Čia turėtų suveikti žmogiškasis faktorius: tokį mažą vaiką – pirmoką – išsodinti iš autobuso, juk turėtų pirma įspėti“, – akcentavo V. Lukauskienė.

Maršrutai yra tikrinami
Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius „Bangai“ komentavo, kad pagal sutartį VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turi tikrinti vežėjus. „Bet juk visko gyvenime pasitaiko: pamiršo pažymėjimą ar dar jo neturi. Vairuotojai vaikus pažįsta, nes maršrutai nesikeičia, tačiau moksleiviai turi turėti mokinio pažymėjimą, nes jame nurodytas maršrutas. Mokinio pažymėjimas keičiamas pakeitus mokymosi programą, pavyzdžiui, perėjus į 5 klasę“, – aiškino skyriaus vedėjas.
Tai „Bangai“ patvirtino ir Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyrius. „Įstaigos darbuotojai tikrina, ar ekipažai veža keleivius nustatyta maršruto trasa, ar laikosi eismo tvarkaraščių; ar ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą, reikalavimų“, – teigia skyriaus atstovai.
Pasak A. Petravičiaus, šių metų duomenys dar tikslinami, bet praėjusiais mokslo metais vietinio susisiekimo maršrutais buvo vežami 511 rajono moksleivių. Sutartys buvo sudarytos su 2 vežėjais: UAB „Vežeta“ ir UAB „Kintas“.

Abejonės dėl saugumo
Pirmoko tėtis taip pat komentavo, kad susirūpinimą kelia ne tik tai, jog mokinį atsisakyta vežti į ugdymo įstaigą. Tėtis atkreipė dėmesį, kad Kelių eismo taisyklėse rašoma, jog „ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.“ Taip pat, kad mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą iš transporto priemonės, palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus. „O dabar vairuotojas sustoja prie pėsčiųjų perėjos, be to, neužtikrina, kad vaikai užsisegtų saugos diržus“, – problemą iškėlė mokinio tėtis.
Vis dėlto, pasak Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko Ramūno Stasiulio, šios Kelių eismo taisyklės negalioja maršrutiniam transportui. „Maršrutinis transportas turi savo maršrutą, jis nėra skirtas vykti tik į mokyklą. Šios taisyk­lės galioja tik mokykliniams autobusams arba specialioms transporto priemonėms, kurių maršruto tikslas – ugdymo įstaiga“, – komentavo R. Stasiulis.
Susisiekus su Klaipėdos rajono savivaldybe, Statybos ir infrastruktūros skyrius informavo, kad mokinių vežimo kelių transporto priemonių reguliariais reisais sutartyje AS-2120 2.1.4 punkte vežėjas įsipareigoja atsakyti už vežamų mokinių saugumą. „Vežėjai privalo vadovautis Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėmis. Taisyklių 30 punktas nurodo, kad keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose. 33 punktas numato, kad keleiviai turi būti informuojami apie pareigą pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų“, – rašoma Savivaldybės atstovų pateiktame atsakyme.
Tačiau autobusas sustoja pakankamai nesaugiai: ne stotelėje, kaip nurodoma taisyklėse, o už perėjos šalia mokyklos. Štai pirmadienio rytą „Bangos“ korespondentai nuvykome prie „Kranto“ progimnazijos pasidomėti, kaip maršrutinis autobusas, vežantis moksleivius, juos išleidžia prie mokyklos. Maršrutinis autobusas Gargždai–Vaiteliai apie pusę aštuonių iš tiesų mokinius paleidžia už perėjos, ten autobusų stotelės nėra, ji – kitapus gatvės. Ankstų ir tamsų rytą daugiau nei tuzinas moksleivių išlipę iš autobuso turi apeiti autobusą ir pereiti per perėją. Tai pakankamai pavojinga situacija, mat nuo miesto centro Kvietinių gatve važiuojančių automobilių vairuotojai gali nepastebėti iš už autobuso jau į perėją įžengusių moksleivių, ypač tamsiu paros metu.

KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ:

– Vairuotojai neretai susiduria su moksleiviais, kurie pamiršo, pametė ar dar neturi pagaminto mokinio pažymėjimo. Žinoma, patikros metu toks „zuikis“ gautų baudą, bet aš nesuprantu vairuotojo motyvų nepriimti vaiko į autobusą, kai jame yra vietos. Bandau įsivaizduoti mažo žmogaus, kuris tik kelinta savaitė lanko mokyklą, sutrikimą ir tėčio pyktį, kai Savivaldybės garantuotas pavėžėjimas neužtikrinamas. Visiškai nesvarbu, kokio amžiaus mokinys, pažymėjimo neturėjimas negali būti priežastis jo nevežti į mokyklą, nes jis praleis pamokas be pateisinamos priežasties; jei blogas oras, jis sušals ir susirgs; jis gali prisigalvoti keistų užsiėmimų iš neturėjimo ką veikti ir blogiausiu atveju gali būti sužeistas ar žūti gatvėje. Kas už tai prisiims atsakomybę? Mokinių pavėžėjimo organizavimas garantuoja švietimo prieinamumą kiekvienam toliau nuo mokyklos gyvenančiam mokiniui, kelionė privalo būti saugi. O apie kokį saugumą galima kalbėti, jei vaikas lieka gatvėje? Gerai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmoką iki autobuso palydėjo rūpestingas tėtis. Ir pats nuvežė sūnų į mokyklą. Bet jei vaikas būtų iki autobuso atėjęs vienas? Ir vienas likęs tamsioje rudens gatvėje?.. Ar mes žinome, kad toks atvejis, kai atsisakyta vežti mokinį, yra vienintelis? Manau, Švietimo skyrius privalo ieškoti kompromiso su vežėjais, kad tokių situacijų nebūtų, ir reaguoti į kiekvieną nusiskundimą dėl gatvėje likusio vaiko.

Baudas už važiavimą be bilieto gauna ne tik keleiviai (nepilnamečio mokinio atveju – jo tėvai (globėjai)), bet ir autobusų vairuotojai. Štai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnyje rašoma, kad keleivių vežimas be bilieto ar parduodant bilietą su nuolaida, tačiau keleiviui nepateikus tai patvirtinančio dokumento, užtraukia baudą nuo 70 iki 140 eurų, padarius tai pakartotinai – nuo 100 iki 200 eurų. Tad vežant mokinius be mokinio pažymėjimo vairuotojui taip pat tektų susimokėti baudą.

Gabrielė ČIUNKAITĖ