Rajoną skandina centralizuotų nuotekų tinklų stoka

50 tūkstančių lietuvių lauko tualetas – vis dar realybė

Lauko tualetai – vieniems sena praeitis, o kitiems – vis dar realybė. 50 tūkstančių lietuvių vis dar naudojasi lauko tualetais! Dėl tokios statistikos pylos Lietuvai jau davė ir Europa. Skelbiama, jog dėl institucijų neveiklumo ir biurokratijos regionai jau dvejus metus negauna Europos Sąjungos paramos milijonų, nors juos tereikia pasiimti. Ši problema ypač aktuali Klaipėdos miestui, rajonui. Teiravomės Klaipėdos rajono mero, seniūnų apie susiklosčiusią situaciją.

Gresia milijoninės baudos
Neseniai į Briuselį suvažiavo beveik 1 000 merų ir savivaldybių atstovų iš visos Europos. Tarp jų ir merai iš Lietuvos. Čia jie ne tik aiškinosi, ką pavyko nuveikti už europinius milijardus, bet ir gavo minėtos pylos. Mat iš regioninei plėtrai numatytų daugiau nei pusantro milijardo eurų per beveik 3 metus patvirtinta vos 13 procentų šių lėšų.
Skelbta, kad, anot eurokomisarų, skurdas bado akis. Esą kas penkto lietuvio kasdienybė – kaip iš liūdno filmo. Pasirodo, kad nepritekliuje mūsų šalyje gyvena ne tik senjorai, bet ir auga ištisos vaikų kartos. Taip pat auga ir atskirtis, jos negalime sumažinti jau 20 metų. Labiausiai ji yra jaučiama tarp tų žmonių, kurie uždirba daug, ir tarp tų žmonių, kurie vos suduria galą su galu ir gyvena iš išmokų. Taip pat tarp miestiečių ir regionų gyventojų, kurie turi visas paslaugas ir kokybiškas, ir tarp tų, kurie neturi nei to, nei to.
Europos regionų komiteto prezidentas Vasco Cordeiro kalbėjo apie tai, kad 40 milijonų žmonių artimiausiu metu emigruos dėl tokių dalykų visoje Europoje, o tai palies ir Lietuvą. Taip pat Lietuva kritikuojama ir dėl lauko tualetų. Pasirodo, kad beveik 50 tūkstančių Lietuvos žmonių naudojasi jais. Tai yra didžiuliai skaičiai, lyginant su kitais europiečiais. Už tai Lietuvai gresia milijoninė bauda. Šių metų paskutiniai mėnesiai yra ir paskutinė galimybė išvengti Lietuvai tos milijoninės baudos. Tačiau merai sako, kad tai nėra įmanoma, nes per daugelį metų nuo 2007 m. bandė spręsti šią problemą, tačiau rezultato nėra, o labiausiai nuo šios problemos ateityje nukentės Klaipėdos miestas ir rajonas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius viešai neslepia nusivylimo centrine valdžia, kuri vis dar kuičiasi biurokratinėse procedūrose, dokumentų rengime, keitime. M. Sinkevičiaus nuomone, ypač šlubuoja Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijos.

Rajonas primins Veneciją?
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas tiek būdamas Briuselyje, tiek grįžęs „Bangai“ kalbėjo, kad Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste vaizdas po kelerių metų gali priminti Veneciją. „Klaipėdos regionas yra Lietuvos apačia, kur suteka visi lietaus vandenys. Naujos gyvenvietės skęsta, nes melioracijos įrenginiai, kurie sausina dirbamus žemės ūkio laukus, nepritaikyti gyvenvietėms“, – akcentavo jis.
Anot mero, visos investicijos reikalauja didžiulių lėšų. Deja, bet naujam finansiniam laikotarpiui vandentvarkai beveik nebus skiriama pinigų. „Kalbama apie tokias skaudžias vietas, kaip, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono sodus, kuriuose gyvena apie 7 tūkstančius gyventojų, ir ten nėra centralizuotų nuotekų tinklų. Preliminariai paskaičiavome, kiek galėtų kainuoti centralizuoti nuotekų tinklai, tai arti 20 milijonų eurų. Jeigu visam finansiniam periodui gauname tik 34 milijonus eurų, tai vien nuotekų tinklams vienoje didelėje gyvenvietėje reikia 20 milijonų eurų. Tampa aišku, kad, deja, nedaug ką galėsim padaryti iš tų lėšų“, – pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės vadovas.

Visų duomenų neturi
Gargždų seniūnės patarėjas Valdemaras Žigus pastebėjo, kad Gargžduose senesnėse sodybose, ūkiniuose pastatuose gal dar kur ir yra lauko tualetų, tačiau sunku pasakyti, kiek jais naudojamasi, nes visi turi galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Dalis įsirengia nuotekų valymo įrenginius. „Skatinimo priemonė bendra visoje Savivaldybėje – tai buitinių nuotekų valymo įrenginių kompensavimas“, – sakė jis.
Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas taip pat pripažino, kad dalis gyventojų turi lauko tualetus, kiek jų ir kiek naudojasi, pasakyti negalėjo. „Judrėnų miestelyje yra vandenvalos tinklai. Kituose kaimuose jų nėra. O kur jų nėra, tai neturime ir duomenų, kiek žmonės turi įsirengę individualių valymo įrenginių, kiek išgriebimo duobių, kiek lauko tualetų. Problema sprendžiama Savivaldybės programa, kuri kompensuoja dalį buitinių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo išlaidų“, – antrino ir šis seniūnas.
Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučiene spėja, kad be centralizuotų nuotekų tinklų seniūnijoje yra apie 70 proc. gyventojų: „Apie lauko tualetus informacijos neturime, bet manyčiau, kad pas mus tokių yra gana nedaug. Kiek žinoma, kai kurių kaimų gyventojai buvo kreipęsi į AB ,,Klaipėdos vanduo“ šiuo klausimu, tačiau atsakyta, kad artimiausiu metu centralizuotas nuotekų įrengimas nenumatomas.“

Galimas kompensavimas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova patikino, kad skatinimo priemonė bendra visoje savivaldybėje – tai buitinių nuotekų valymo įrenginių kompensavimas. „Ši priemonė veikia nuo 2022 metų rugpjūčio pabaigos. Per 2022 metus gautos 32 paraiškos. Išmokėtos kompensacijos už 14 vnt. įrengtų buitinių nuotekų valymo įrenginių, kompensacijų suma siekė 15 592 eurų“, – informavo E. Badalova. Pasak jos, dalis paraiškų netenkinta, nes nepateikti visi reikalingi dokumentai ar paraiškos teiktos už buitinių nuotekų valymo įrenginius, įrengtus iki 2022 metų. Dalis žemės sklypų pateko į aglomeracijos teritorijas.
Ar žemės sklypas patenka į aglomeracijos teritorijas, gyventojai gali pasitikrinti ir patys Klaipėdos rajono savivaldybės svetainėje žemėlapių dalyje, Klaipėdos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiajame plane. Nuoroda https://gis.klaipedos-r.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=85ffde40c35d4eeab408c66abd57fb06. Aglomeracijos ribos pažymėtos skaisčiai raudonos.
Paraiškas įrengtų įrenginių daliniam kompensavimui gauti gali teikti Klaipėdos rajono seniūnijų individualių, dvibučių ir daugiabučių namų gyventojai, įsirengę individualius įrenginius, bei dvibučių/daugiabučių namų gyventojai, įsirengę bendruosius namo įrenginius. Pareiškėjai turi būti savo gyvenamąją vietą deklaravę Klaipėdos rajono savivaldybėje ir įrenginius įsirengę Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.
Taip pat kompensuojama už einamaisiais metais įrengtus individualius ar dvibučio/daugiabučio namo bendruosius buityje susidarančių nuotekų valymo įrenginius.
Agnė ADOMAITĖ