Abiturientų rašinių „Laiškas Gargždams“ konkurso laureatė: Ačiū Tau, gimtasis mieste, kad turėjau galimybę čia gimti ir užaugti
„Gargždų bendruomenė su „Vaivorykštės“ gimnazija bendradarbiauja jau ketvirti metai. Linkiu abiturientams kuo geriausios kloties, nepamirškite Gargždų, nesvarbu, kur jūs bebūtumėte. Laiškuose skaitėme, jog jums šis miestas yra pats mieliausias, gražiausias vaikystės prisiminimas, puoselėkite šį jausmą ir ateityje“, – konkurso „Laiškas Gargždams“ šventėje, sveikindama pirmosios vietos laimėtoją abiturientę Rūtą Jakaitę, kalbėjo Gargždų bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė.
„Norime ar nenorime, jūs, abiturientai, pakelsite sparnus. Viliamės, kad Gargžduose jautėtės kaip namuose, kur turėjote geras ir saugias sąlygas augti, kur jumis rūpinosi pedagogai, tėvai ir bendruomenė“, – linkėdama abiturientams geros kloties jų ateities kelyje, o rašinio konkurso laureatei Rūtai įteikdama miesto vėliavą, sakė Gargždų miesto seniūnė Indrė Žiedienė.
Kasmet artėjant Gargždų miesto gimtadieniui Gargždų miesto bendruomenė inicijuoja abiturientų rašinių konkursą „Laiškas Gargždams“. Šiandien spausdiname konkurso laimėtojos Rūtos JAKAITĖS, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės, rašinį. Ją konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nerija Valinčienė.
Brangusis Mieste,
Tu – tai mano gimtieji namai, kuriuose augau ir užaugau. Praeidama gatve, dažnai išgirstu žaismingą vaikystės juoką, sklindantį iš už darželio tvoros, stebiu, kaip vaikai džiaugiasi grynu oru ir vienas kito draugija. Taip pradeda kurtis tarpusavio ryšiai – miesto bendruomenė. Miesto erdvėse tenka pamatyti ne vieną garbaus amžiaus žmogų, bežiūrintį į kartu su laiku besikeičiantį miestą ir nostalgiškai prisimenantį savo jaunas gyvenimo dienas. Laiko tėkmė šių žmonių veiduose jau paliko pėdsakus, tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku, jų lūpų kampučiai vis tiek kilsteli šypsenai, tarsi dalijantis širdies šiluma. Mūsų bendruomenės vyresniųjų patirtys, sukauptos jų gyvenimo ritme, kurį diktuoja šis miestas, yra neįkainojamos. Šie žmonės – bendruomenės pamatas.
Gargždai – nedidelis miestas, tačiau turtingas sava gamta ir istorija. Rytuose driekiasi Kalniškės (o gal Gargždų?) piliakalnis, nuo kurio atsiveria vaizdas į baltąją Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Virš visų namų ji iškyla tarsi miesto ramybės ir taikos simbolis. Šalia bažnyčios stūkso Muzikos mokykla, kurioje ne viena karta laisvai liejo kūrybą ir pristatė ją ne tik šio miesto bendruomenei, bet ir visai mūsų šaliai. Mieste vaikų ir jaunimo laukia net trys mokyklos, kuriose nuoširdūs ir visada linkę padėti mokytojai ugdo jaunus žmones, o vėliau, su jais atsisveikindami, išlydi į naują gyvenimo etapą, į didžiąją savarankiško gyvenimo kelionę.
Taip pat mūsų miestas pasižymi ir gražia gamta: pavasarį ir vasarą miesto centre žydi įvairiaspalvės gėlės, kurių spalvų margumas ir kvapas dažnai pakelia nuotaiką. Turime parką, kuriame pavasarį medžiai, pasipuošdami žaluma, simbolizuoja atgimimą, o labiausiai akį patraukia geltonai pražystantys narcizai tarsi pozityvumo ir bendrystės ženklas. Pro Gargždus tekanti Minijos upė mūsų miestui suteikia ne tik grožio, bet ir ramybės. Jos nuolatinė tėkmė tarsi primena: kad ir kokie sunkumai užkluptų, gyvenimas tęsiasi, reikia judėti pirmyn, nebijoti pasipriešinti negailestingai laiko srovei.
Ačiū Tau, gimtasis mieste, kad turėjau galimybę čia gimti ir užaugti, Tave pažinti iš arčiau. Ačiū už sutiktus nuostabius žmones, už gražias ir įsimintinas akimirkas. Ačiū už saugumo jausmą bei ramybę, būnant šio miesto gamtos apsuptyje. Per visus gyvenimo metus Gargžduose tiek daug pamačiau ir patyriau. Dabar viskas liks tik prisiminimuose, kurie lydės mane visą gyvenimą. Tikiuosi, kad dar ne kartą čia sugrįšiu, o grįžimas į gimtąjį miestą tikrai bus lydimas sentimentų, džiaugsmo ir nostalgijos.
Mieli gargždiškiai, nepamirškime ir toliau mylėti bei gerbti savo miesto. Puoselėkime jį visomis prasmėmis ir jauskime dėkingumą, kad galime gyventi saugiai ir ramiai. Nepamirškime ir nepameskime savo miesto istorijos bei tradicijų. Švęskime, linksminkimės, džiaukimės vieni kitų bendryste ir gyvenkime vienybėje.
Netrukus teks atsisveikinti, nes pakelsiu sparnus į kitą gyvenimo kelionę, tačiau tikiuosi greitai vėl susitikti. Tad tariu: Gargždai – iki greito!
