Absurdiška situacija Kvietinių kaime: griauti tai, ko nestatei?
Kvietiniuose gyvenanti senjorė ir vienas iš jos sūnų jau keletą metų susiduria su, jų teigimu, absurdu, susijusiu su ūkiniu pastatu, kuris buvo pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Nors pastato jau nebėra, o už jo statybą, pasak kvietiniškių, sumokėta bauda, problemos nesibaigia: toliau siuntinėjami raginimai nugriauti pamatus. Motina ir sūnus teigia, kad pastarieji jiems nepriklauso ir jie jų nestatė, tuo tarpu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kalba priešingai. Į kokį teisinį labirintą pateko kvietiniškiai ir kodėl jie įpareigoti ardyti tai, ko jie, anot jų pačių, net nestatė, aiškinosi „Banga“.
Pranešė nepatenkinta kaimynė
Garbaus amžiaus kvietiniškė į redakciją kreipėsi tvirtindama, jog nebežinanti, kur ieškoti teisybės dėl keletą metą besitęsiančios situacijos, susijusios su sandėliuku, kurį ant senų pamatų pastatė jos sūnūs. Moters teigimu, įsigyjant butą, kuriame šiuo metu gyvena su vienu iš sūnų, prie jo buvo priskirti pamatai ūkiniam pastatui pasistatyti. Moteris rodė ir tai patvirtinančius dokumentus.
Jos sūnus, nors ir nėra turto savininkas, šiuos pamatus, esančius valstybinėje žemėje, vėliau drauge su broliu panaudojo mediniam sandėliui statyti.
Tačiau, anot kvietiniškių, tai nepatiko vienai iš kaimynių, todėl ši juos įskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tiesa, kvietiniškiai ūkinės paskirties pastatą, išdygusį nesuformuotoje valstybinėje žemėje, vėliau bandė įsiteisinti, tačiau nesėkmingai. Kodėl, senjorė taip ir nesugebėjo aiškiai nurodyti.
Sulaukusi skundo Inspekcija reagavo žaibiškai – netrukus prie kvietiniškių naujojo pastato prisistatę specialistai nustatė, jog prie kito pastato priblokuotas medinis sandėliukas su metaline skarda dengtu stogu pastatytas apeinant tam tikrus biurokratinius reikalus. Statytoju prisistačiusiam kvietiniškės sūnui išaiškinta, kad nors nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas sandėliukas yra priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai ir jo statybai leidimas nereikalingas, privalomas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl statinio statybos valstybinėje žemėje.
Visa tai surašyta dokumente, užpildytame atlikus patikrinimą. Ten pat teigiama, jog minėto sutikimo neturėjimas pažeidžia statybos techninį reglamentą, kuriame nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą-susitarimą.
Būtent šis tikrintojams ir nebuvo pateiktas, dėl to kvietiniškiai buvo įpareigoti sandėliuką nugriauti. Tiesa, į redakciją kreipusis senjorė aiškino, kad už neteisėtas statybas sūnui buvo išrašyta ir bauda, ne tik paskirtas įpareigojimas statinį likviduoti.
Atsakymo nepateikė
Medinio sandėliuko seniai jau nėra, bauda taip pat sumokėta, tačiau motinos ir sūnaus bėdos vis tiek nesibaigia – nepaisant to, kad pastato nėra, jiems nuolat siunčiami raginimai pašalinti ir pamatus, ant kurių stovėjo medinis sandėliukas. Visa ši paini istorija buvo persikėlusi net į teismus. Nors procesinių sprendimų senjorė neturi išsaugojusi ir „Bangai“ nepateikė, moteris tikino, kad galutiniai procesiniai sprendimai jai ir sūnui nebuvo palankūs. Neva net ir po ilgo bylinėjimosi skirtingų instancijų teismuose jie vis tiek galiausiai buvo įpareigoti vykdyti nurodymą išardyti likusius pamatus. Į šį procesą įsikišo net antstolis.
Tačiau kodėl, jei, kaip aiškina motina ir sūnus, pamatai jiems nepriklauso, jie jų nestatė, o gavo, įsigydami butą? Šito „Banga“ bandė klausti kvietiniškių kieme sutiktos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistės, tačiau ši taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl žmonės turi išardyti betoninius pamatus, jei, jų teigimu, jiems nepriklauso nei žemė, kurioje jie yra, nei patys pamatai.
Viena, ką specialistė pasakė, – kad toks yra teismo sprendimas, kurį ši šeima privalo vykdyti. O to ji nedaro, todėl inspekcija dieną, kai lankėmės Kvietiniuose, buvo išsikvietusi sąmatininką, kuris apžiūrėjęs ir įvertinęs vietą, turėjo paskaičiuoti, kiek kainuos betoninių pamatų išardymas. Tiesa, šios išlaidos, kaip supratome, taip pat turėti nugulti ant kvietiniškių pečių.
Negavę atsakymo vietoje, raštiškai kreipėmės į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją išsamesnio išaiškinimo apie šią situaciją. Kol jo sulaukėme, gerokai užtruko.
Statytojas atsakingas už visą statinį
„Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – departamentas) skundo pagrindu, atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad šalia vakarinės ūkinio mūrinio pastato sienos, priblokuojant prie jos, statomas medinis sandėlis (toliau – pastatas), kurio pamatai betoniniai, sienos medinės, grindys neįrengtos, stogas vienšlaitis, dengtas metaline skarda. Statinį stato J. G., naujo pastato statyba pradėta 2020 m. rugpjūčio mėn.“, – dėstoma raštu pateiktame atsakyme.
Ten pat nurodyta, kad 2020 metų lapkričio 30 dieną sandėlio statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti valstybinėje nesuformuotoje žemėje Kvietiniuose pagalbinio ūkio paskirties pastatą bei sutvarkyti statybvietę.
Tačiau, kaip paaiškėjo atlikus vėlesnį (2025 m. gegužės 12 d.) patikrinimą, nurodymas nebuvo įvykdytas – liko neišardytos pastato betoninių pamatų dalys ir rūsys bei nesutvarkyta statybvietė.
Dar kartą Inspekcija kvietiniškių kieme apsilankė šių metų birželio 25-ąją – dieną, kada ten buvome ir mes, tik jau neva paties statytojo prašymu. „2025-06-25 specialistė vyko į patikrinimą kartu su sąmatininku (planuojami griovimo darbai inspekcijos iniciatyva, nes byla jau perduota priverstiniam vykdymui). Situacija išlikusi ta pati – pamatai nenugriauti“, – dėstoma redakcijai siųstame atsakyme, pažymint, kad tyrimo metu statytojas jokių duomenų nepateikė, kad pamatus statė ne jis ar pan., o privalomasis nurodymas nebuvo apskųstas teismui.
Taip pat akcentuota, kad pagal Statybos įstatymą, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios. Tai reiškia, kad pamatų palikimas vertinamas kaip nurodymo neįvykdymas.
Inspekcija pasisakė ir dėl ūkinio pastato įregistravimo. Esą sandėlio statytojas – kvietiniškės sūnus – 2021 metų kovo 9 dieną jiems pateikė pranešimą, kuriame teigė, kad VĮ Registrų centre prieš dieną įregistravo ūkinį pastatą ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Tačiau patikrinus šią informaciją, nustatyta, kad objektas negalėjo būti įregistruotas deklaracijos pagrindu, nes nebuvo pašalinti pažeidimai. Todėl Inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kvietinių gyventojos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą. Ieškinys, kaip nurodoma, buvo patenkintas.
Padėti negali
Norėdami padėti kvietiniškiams ar kitiems žmonėms, atsidūrusiems tokioje ar panašioje situcijoje, kreipėmės ir į teisininką, tačiau šis atsisakė vertinti šį konkretų atvejį. Esą kad tai galėtų padaryti, reikėtų susipažinti su begale raštų, pradedant buto įsigijimo dokumentais ir baigiant teismų procesiniais sprendimais, o pastarųjų kvietiniškė neturi.
O gal mūsų krašto Seimo narys, žmonių išrinktas atstovauti jų interesams, galėtų pagelbėti šioje situacijoje? Tokį klausimą „Banga“ uždavė pirmus metus Seime dirbančiam Alvydui Mockui. „Atsižvelgiant į Jūsų pateiktą informaciją, noriu pažymėti, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolę vykdo tik kompetentingos institucijos, šiuo atveju –Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. Būtent jie turi įgaliojimus vertinti konkrečias situacijas, priimti sprendimus bei inicijuoti atitinkamus veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip Seimo narys neturiu teisės kištis į vykdomąją valdžią ar teismų sprendimų vykdymą, todėl bet kokios politinės interpretacijos konkrečių teisinių veiksmų atžvilgiu būtų netinkamos. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, remiantis galiojančiais teisės aktais, o asmenys, manantys, kad jų teisės pažeistos, turi galimybę šias teises ginti įstatymų nustatyta tvarka, tiek administracine, tiek teisminės gynybos priemonėmis“, – teigė A. Mockus ir asmenims, susidūrusiems su tokio pobūdžio situacija, rekomendavo kreiptis į minėtą inspekciją su oficialiu paklausimu dėl konkrečios situacijos paaiškinimo, taip pat pasitarti su kvalifikuotu teisininku dėl galimų sprendimų ar veiksmų plano, atsižvelgiant į jų konkrečius turimus dokumentus ar duomenis.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
