Afrikinis kiaulių maras: tikroji bėda, kurios žmonės nebebijo

„Kas? Kiaulių maras? Čia dėl kirmėlių? Ne, aš nežiūriu televizoriaus, man svarbu, kad bonkelė būtų pastatyta“, – tokia situacija šokiravo „Bangos“ žurnalistus apsilankius pas vieną smulkų kiaulių augintoją Klaipėdos rajone. Tuo metu stambūs kiaulininkystės kompleksai jau nuo metų pradžios gyvena įtampoje, paiso maksimalių biologinės saugos reikalavimų ir viliasi, kad valstybės vadovai ras politinės valios ir neprivers Lietuvos išsižadėti kiaulininkystės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo ruoštu įspėja – afrikinis kiaulių maras yra rimčiausia liga, pastaraisiais metais grasinusi gyvulių augintojams.

Rizikingiausia – Agluonėnuose

Lietuvoje praėjusią savaitę rastas antrasis afrikinio kiaulių maro židinys – Utenos rajone susirgo dvi neregistruotos ūkininko kiaulės. Liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone, netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, pirmasis židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje „Idavang“ fermoje. Du šernai, užsikrėtę šiuo virusu, buvo rasti dar sausį, tačiau kiaulininkystės ūkiuose jo pavyko išvengti iki pat liepos. Svarbiausia užduotis – šernų platinamo užkrato neįnešti į tvartus. Ši liga žmonėms nepavojinga.

Stambiausia kiaulininkystės bendrovė Klaipėdos rajone UAB „Kontvainiai“ šiuo metu laiko 9 672 kiaules. Vanagų kaime esanti UAB „Bridimekso“ veislininkystės ferma yra antroji pagal dydį kiaulių augintoja rajone – turi 2 818 veislinių kiaulių. Abiem šiems kompleksams vadovaujanti Raimonda Skaburskienė vertino, kad Agluonėnų seniūnija gyvena didžiausioje rizikoje. Mat visame Klaipėdos rajone laikoma 13 741 kiaulė, o vien šiose dviejose bendrovėse – 12 490.

Pernai didžiausias „Kontvainių“ kompleksas realizavo 23 590 kiaulių. Tačiau šioms verslo apimtims dabar gresia realus pavojus. R. Skaburskienė ne pirmą kartą „Bangai“ akcentavo, aptikus marą tektų naikinti visus gyvulius, o 24 darbuotojai liktų bedarbiai.

Laikosi saugos

Visose „Kontvainių“ patalpose – tiek gamybos, tiek administracinėse – laikomasi maksimalių biologinės saugos reikalavimų. „Pagrindinis fizinis barjeras yra tvora. Aplink ją, pastatus bei pastatų viduje esame išdėlioję vylių graužikams, kadangi jie irgi gali būti viruso nešiotojai. Vykdoma ypač sustiprinta darbuotojų kontrolė – įleisti į patalpas jie privalo nusiprausti duše, persirengti darbo drabužiais ir išsiskirstyti po jiems priklausančias gamybos patalpas. Darbo eigoje žmonės kitur nevaikšto, o pietus jiems užsakome“, – vardijo R. Skaburskienė. Kiekvienas svečias administracijoje privalo pasirašyti specialiame žurnale, o daiktų ir dokumentų sterilumą užtikrina naudojama kvarco lempa.

„Kontvainių“ gamybos vadovas Laurynas Vadopalas akcentavo, kad beveik visų išvardintų saugos priemonių kompleksui privalu laikytis jau nuo 2009 m. ir 2011 m. Tuomet Lietuvoje įvestus griežtus reikalavimus kiaulių augintojams sąlygojo kitų ligų proveržiai. Kompleksas prieš metus įdiegė ir automatinę įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcijos sistemą, o administracinės patalpos laikomos užrakintos.

Grėsmė – smulkieji ūkininkai

„Kontvainių“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas Šarūnas Badaras laikosi nuomonės, kad kiaulių marui kelią užkirsti buvo galima dar sausį, kai valstybiniu lygiu norėta išnaikinti beveik visą šernų populiaciją šalies miškuose. „Tačiau tam priešinosi įvairūs žaliųjų judėjimai, o miškuose šaudyti tik šernų patinai. Dabar jie gali migruoti netrukdomi – derlius laukuose nenuimtas, todėl šernų net nesimato“, – apgailestavo Š. Badaras. Jis priminė, kad prieš bemaž 50 metų afrikinio kiaulių maro proveržis Ispanijoje sustabdytas būtent masiniu šernų naikinimu – valstybiniu sprendimu šernus miškuose išnaikino kariškiai. „Nemanome, kad mūsų valstybė priims kardinalius sprendimus. Ne į naudą ir Žemės ūkio ministrų kaita tokiu įtemptu metu – niekas nenori priimti nepopuliarių sprendimų karjeros pradžioje“, – įsitikinę pašnekovai.

Didžiausią grėsmę komplekso direktorė R. Skaburskienė įžvelgia dėl smulkiųjų kiaulių augintojų. „Jų aplink „Kontvainius“ yra kilometro atstumu. Kokios ten saugos priemonės, turbūt patys suprantate“, – baiminasi pašnekovė. – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad užsikrėtus tokio smulkiojo augintojo kiaulėms, kitos turėtų būti išskerdžiamos 3 km spinduliu. Vadinasi, mes savąsias privalėtume utilizuoti“. Ji įsitikinusi, kad valstybės prioritetas turėtų būti būtent stambiųjų augintojų apsauga.

Kiaulių augintojai įžvelgia ir kitų grėsmių. Pirmiausia, ne visos pavienių augintojų kiaulės registruotos. Anot Š. Badaro, įvedus ne simbolines (dabar už neregistruotą kiaulę taikoma maždaug 200 Lt bauda – aut. pastaba), o tūkstantines baudas, neregistruotų kiaulių neliktų. Antra, uždraudus paršeliais prekiauti turguose, prekyba vis tiek klesti – tik internete.

Tvartuose gaivina skersvėjais

„Bangos“ žurnalistai prie Kantvainių kaimo rado keletą kiaulių augintojų. Vienas vyras sakė auginantis kiaules, tačiau apie marą nežinąs – labiau jam rūpi taurelė. Netoliese gyvenanti Rūta Erna Labokienė augina šešis bekonus bei vieną veislinę kiaulę, kuri vos prieš dvi savaites atsivedė 14 paršelių. „Kol neuždraudė, tol auginame. Kai baigsis karščiai, kiaules pjausime – gaila, jei vėliau lieps pakasti“, – sakė kantvainiškė. Ji žurnalistams į tvartą užeiti neleido – pašalinių vengiama. Per karščius ūkininkė kiaules sakė gaivinanti skersvėju, liejanti šaltu vandeniu. Kitų saugos priemonių nesilaikoma.

Gribžinių kaimo ūkininkas Vytautas Gliožeris įsitikinęs, kad žmonės į afrikinį kiaulių marą žvelgia atsainiai. „Pats esu veterinarijos gydytojas ir puikiai suprantu grėsmę. Kai kurie ekspertai marą net vadina biologiniu ginklu ir gaila, kad ne visi tuo tiki“, – rimtą pavojų įžvelgia ūkininkas. Anot jo, visuomenė nebetiki kanopinių gyvūnų ligų pavojumi – juk eskaluoti kempinligės, paukščių gripo ir kitų panašių ligų proveržiai palyginti tebuvo menki. „Lietuvoje daugiau žmonių pasikaria negu miršta nuo tokių ligų, todėl kai atėjo tikroji bėda, žmonės nebebijo – įsitikinęs V. Gliožeris.

Išeitis – keisti ūkio pobūdį

Vos ligai atsiradus Baltarusijoje, V. Gliožerį pažįstami specialistai perspėjo, kad ligos Lietuva neišvengs. „Tai tebuvo laiko klausimas. Tačiau dabartinėje situacijoje man nepatinka valstybės požiūris į smulkiuosius augintojus – jie palikti likimo valiai, ypač tie, kurie augina 1-5 kiaules. Visi mes vaikštome labai plonu ledu.“

V. Gliožeris dar prieš keletą metų augino daugiau kaip 500 kiaulių, tačiau maro grėsmė privertė ūkį diversifikuoti. Tvartus pamažu jis užleidžia mėsiniams viščiukams, taip pat augina maistinius kviečius. Kiaulių gribžiniškis beaugina 60 ir rimtai svarsto ateityje iš vis atsisakyti. „Jei Maisto ir veterinarijos tarnyba sugebės sustabdyti maro plitimą, tuomet kiaules išlaikysiu. Bet jei maras persiris per Kryžkalnį ir pasieks Žemaitiją, kiaulių neteksiu per 1-2 savaites – kaip pasiseks“, – grėsme neabejoja ūkininkas.

• Afrikinis kiaulių maras UAB „Kontvainiai“ smogia ir supirkimo kainomis: šių metų sausį, prieš randant nuo maro kritusius šernus, kiaulienos supirkimo kaina siekė 4,39 Lt už gryno svorio kilogramą. Vasario-kovo mėnesiais kaina sumažėjo iki 4,05 Lt. Rugpjūčio pradžioje kiauliena vėl kainavo 4,68 Lt, tačiau šią savaitę pardavėjai jau žino mėsą beparduosiantys po 4,40 Lt. Per mėnesį kompleksas parduoda vidutiniškai 2 200 kiaulių, kurių vienos vidutinis svoris 112 kg.
• Klaipėdos rajone registruotas 351 kiaulių augintojas. Iš jų 4 augina per 50 kiaulių, 3 – per 10 ir dar 3 – bent dvi paršavedes. Šiems dešimčiai objektų taikomi ypač griežti biologinės saugos reikalavimai. Kiaulių maro grėsmė paskatino šeimininkus gyvulius registruoti – iki atsirandant marui rajone buvo pusšimčiu mažiau registruotų kiaulių.