Agluonėniškė puoselėja dvasinę ekologiją
Agluonėniškė G. Šutkutė su draugu A. Veber dalyvavo Vilniuje surengtose pirmosiose Lietuvoje eitynėse už gyvūnų teises. Jomis siekiama atkreipti dėmesį į kailių fermas, kurių Lietuvoje priskaičiuojama šimtais. „Eidami į prekybos centrus, rinkdamiesi maisto prekes, nors akimirkai susimąstykite. Nuo Jūsų apsisprendimo priklauso, kiek nekaltų gyvūnų gyvybių bus išgelbėta“, – vidiniams apmąstymams ragino vegetarai.
Pasaulyje plinta sveiko gyvenimo būdo kultas. Vis daugiau žmonių ryžtasi keisti savo kasdienybę: susimąsto apie gyvenimo prasmę, dvasinę ekologiją ir, žinoma, – mitybos įpročius. Sparčiai populiarėja vegetarizmas. Panašu, kad jo banga dar ilgai nenuslūgs, nes kasmet tokią mitybą propaguojančių žmonių vis daugėja. Štai į jų gretas jau daugiau nei dvejus metus įsiliejusi ir aktyvi agluonėniškė Gabija Šutkutė. „Bangai“ ji atskleidė savo pasirinkimo priežastį ir tikino, kad tai viena iš laimingo gyvenimo paslapčių.
Ne mada, o sąmoningas pasirinkimas
– Vieni iš savo mitybos raciono išbraukia mėsą dėl laibos figūros, kiti – dėl religinių ar etinių priežasčių. Kas lėmė Tavo apsisprendimą tapti vegetare?
– Prieš daugiau nei dvejus metus ėmiau maitintis vegetariškai daugiausia dėl etinių sumetimų. Pavyzdžiui, kaip smagu nuvykti pasižvalgyti į šokolado fabriką ir pamatyti, kaip gaminamas šokoladas. Tačiau nemanau, kad atsirastų norinčiųjų išvysti, kaip iš gyvūno gaminamos dešrelės. Tikiu, kad kiekvienas gyvas sutvėrimas turi prigimtinę teisę į gyvybę. Kaip galime sakyti, kad mylime gyvūnus, kai juos valgome?
Dar viena mano pasirinkimo priežastis – agrokultūros žala mūsų aplinkai. Ekologija ir agrokultūra – du nesuderinami dalykai. Visada kalama į galvą, kad pagrindinė klimato atšilimo priežastis – transporto priemonės ir gamyklos, kurios į atmosferą išskiria didžiulius kiekius anglies dioksido. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad pagrindinė to priežastis – mėsos vartojimas. Vegetarizmas nėra tik mitybos principas. Tai humaniškas gyvenimo būdas. Štai net pirkdama higienos, kosmetikos priemones renkuosi tas, kurios nėra bandytos su gyvūnais, nedėviu kailinių, stengiuosi, kiek galiu, labiau prisidėti prie gyvūnų gerovės.
Kovoja už gyvūnų teises
– Neseniai dalyvavai pirmosiose Lietuvoje, Vilniuje, vykusiose eitynėse už gyvūnų teises. Pasidalink įspūdžiais.
– Šis renginys pritraukė tūkstančius žmonių. Raginome valdžios atstovus atsigręžti į kailių fermų problemą Lietuvoje. Ten gyvūnai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis ir žudomi vien dėl jų kailių. Manau, kad tokie renginiai labai reikalingi mūsų visuomenei. Privalome saugoti, mylėti ir globoti gyvūnus, kovoti už jų teises. Atverti žmonėms akis, kad gyvūnų išnaudojimas – nenormalu. Statistika graudi: kasmet visame pasaulyje ūkiuose yra auginama 70 mlrd. gyvūnų. Daugiau nei 6 mln. gyvūnų kas valandą nužudomi dėl maisto. Manau, kad kiekvienas iš mūsų, susidūręs su šiurpia gyvulių agrokultūrinio verslo realybe, neabejotinai persvertų vertybių skalę.
Mitybos racionas tik prasiplėtė
– Kaip pasikeitė Tavo gyvenimas pakeitus mitybos principus? Juk sakoma, jei nevalgai mėsos – nėra ką valgyti?
– Valgau viską, išskyrus tai, kas kažkada buvo gyva. Tiesa, kelis mėnesius niekaip negalėjau pajusti sotumo jausmo. Dabar suprantu, kad jį maišiau su sunkumu skrandyje. Kasdien iš draugų vegetarų, iš veganų grupių internete semiuosi žinių apie vegetarizmą.
Mano maisto racionas bei patiekalų įvairovė tik dar labiau prasiplėtė! Maitinantis vegetariškai, maisto ruošimas reikalauja kūrybos. Eksperimentuojant virtuvėje galima suderinti ir išgauti nuostabų skonį iš atrodytų nesuderinamų dalykų. Pastaruoju metu ne tik nevalgau mėsos bei žuvies, bet ir stengiuosi kuo mažiau vartoti gyvulinės kilmės produktų. Štai karvės pieną pakeičiau riešutų pienu (galima įsigyti parduotuvėje arba daug pigiau išeina pasigaminti patiems), įprastą majonezą – sojų majonezu, gyvulinės kilmės sūrį – kokoso sūriu, o kiaušinius kepiniams – bananais, avokadais ar čija sėklomis su vandeniu. Subalansuota vegetarinė mityba ne tik nepakenks jūsų organizmui, bet ir atvirkščiai – padės pasijusti sveikesniems. energingesniems ir laimingesniems.
– Daugiausia diskusijų vegetarinė mityba sulaukia dėl baltymų trūkumo. Kaip juos kompensuoji?
– Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų visaverčių baltymų. Tačiau Švedijos Karališkojo bei Vokietijos Makso Planko instituto atlikti tyrimai įrodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra visavertis baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami ir juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas.
Bendraminčių gretos plečiasi
– Galbūt Agluonėnuose buriasi ir daugiau vegetarų?
– Suprantu, kad mūsų kultūra, suvokimas ir nuolat evoliucionuojančios vertybės nesusiformuoja per vieną dieną. Būtent todėl pirmiausia siekiu didesnio žmonių susirūpinimo dėl to, kas vyksta jiems už akių. Džiaugiuosi, nors gyvenu nedideliame miestelyje, tačiau randu bendraminčių. Esu be galo dėkinga savo vaikinui. Jis mane palaiko, dalijasi savo įžvalgomis ir skatina nesustoti šiame kelyje. Turime didelių planų ir svajonių, susijusių su šiuo gyvenimo būdu. Neabejoju, kad jas tiek Agluonėnuose, tiek už jų ribos žingsnelis po žingsnelio įgyvendinsime. Visiems norėčiau palinkėti meilės, gerumo, atjautos ir supratingumo ne tik savo artimui, bet visai žmonijai, visiems gyviems sutvėrimams.
Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
