Aktualija

Naujas mokestis – rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą

Artimiausiu metu Savivaldybės taryba tvirtins vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus ir įkainius.

Trūksta viešumo

Balandžio 1 d. numatyta pradėti eksploatuoti regioninį buitinių atliekų sąvartyną Dumpiuose. Iki tol Savivaldybės taryba turės patvirtinti vietinę rinkliavą, atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatus. Svarstant projektą praėjusių metų spalį, daug diskusijų kilo dėl rinkliavos skaičiavimo tvarkos ir jos dydžių, dėl to sprendimas atidėtas, jo rengėjai įpareigoti išsiaiškinti, kaip šis klausimas sprendžiamas kituose rajonuose.

Sunerimę gyventojai skambina į „Bangos” redakciją. Žmonėms neaišku, ar vietinė rinkliava bus vienintelis mokestis, ar be jos dar reikės mokėti už išvežamas šiukšles. Asociacija „Klaipėdos rajono bendruomenių organizacijų susivienijimas” neseniai surengė susitikimą su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojais. Jame su asociacijos atstovais bendravo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Arvydas Piepalius, rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas ekologas Remigijus Alšauskas.

Viena rinkliava

KRATC atstovas A. Piepalius paaiškino, jog komunalinių atliekų turėtojams už atliekų surinkimą ir išvežimą bei jų tvarkymą planuojama nustatyti vieną rinkliavą. Ją mokantiems gyventojams, įmonėms, viešosioms įstaigoms ir kt. bus išvežamos visos atliekos. Jokių kitų mokesčių mokėti nereikės. A. Piepalius paaiškino, jog iš surinktų pinigų bus mokami atlyginimai vežėjams, kitiems darbuotojams, tvarkomos atliekos, uždaromi seni sąvartynai ir pan. Pasak kalbėjusiojo, atsižvelgiant į būsimas išlaidas, apskaičiuoti optimalūs rinkliavų dydžiai. „Skaičiavome, kad pinigų pakaktų reikalingiems darbams atlikti, tačiau kad mokesčiai nesukeltų socialinių problemų”, – patikino A. Piepalius.

Įkainiai už plotus

Asociacijos atstovus labiausiai domino rinkliavos įkainiai. Pvz.: daugiabučio namo gyventojams numatytas mokestis – 2,16 Lt (per metus) už 1 kv. m buto bendrojo ploto mieste ir 1,09 už 1 kv. m kaime. Pagal tą pačią metodiką, jei Savivaldybės taryba pritars, turėtų mokėti ir gydymo, prekybos, mokslo, švietimo, kultūros, viešojo maitinimo įstaigos, vaikų darželiai, žemės ūkio paskirties įmonės ir kt. Kiekvienos 1 kv. m įkainiai skirtingi. Individualių gyvenamųjų namų savininkai už vieną namą mieste per metus mokėtų 240 Lt, kaime – 120 Lt, už sodo sklypą sodininkų bendrijoje – 75 Lt, vieną garažo valdą – 14 Lt. Asmuo, įsigijęs verslo liudijimą ar licenciją, per metus turėtų mokėti 42 Lt rinkliavą.

Asociacijos atstovų nuomone, įkainiai galėtų būti mažesni. Tuo labiau, kad vienam asmeniui gali tekti mokėti kelias rinkliavas. Pvz.: žmogus turi butą, tad moka 2,16 Lt už 1 kv. m (mieste), už garažą 14 Lt, už sodo sklypą – 75 Lt, jei turi verslo liudijimą, dar 42 Lt. Sudėjus susidaro nemaža suma.

A. Piepalius teigė, jog įvedus vietinę rinkliavą ją sumokėję gyventojai ir gamybininkai nebebus suinteresuoti išversti šiukšles į bendrus konteinerius prie daugiabučių arba teršti miškus. Pasak pareigūno, pagal pasiūlytus įkainius per metus iš Klaipėdos rajono numatoma gauti apie 2 mln. pajamų.

Du milijonai ar dvidešimt?

Rajono Savivaldybės tarybos narys R. Martinkus, vadovaudamasis statistikos duomenimis, pateikė kitokias pajamų sumas. Pasak jo, 2007 m. liepos 1 d. duomenimis, rajono miestuose buvo 5081 butas, kurių bendras plotas 342,2 tūkst. kv. m (rinkliava mieste už 1 kv. m – 2,16 Lt). Kaimuose butų skaičius 7944, bendras plotas – 622,3 tūkst. kv. m (rinkliava už 1 kv. m – 1,09 Lt). 2006 m. statistikos duomenimis, rajone esančiose 36 sodininkų bendrijose yra 19 109 sklypelių. Vieno sklypo rinkliava metams – 75 Lt. 2006 m. (manykime, apytikriai tiek ir vėlesniais) rajono gyventojai įsigijo 3997 verslo liudijimus ar licencijas, už kiekvieną kurių, patvirtinus rinkliavos įkainius, tektų mokėti po 42 Lt. O kur garažų, prekybos įmonių, centrų ir kitų subjektų mokesčiai? Tarybos narys R. Martinkus patikino, jog vietinės rinkliavos suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą rajone keleriopai viršija planuojamus surinkti du milijonus. Dėl to įkainiai turėtų ženkliai sumažėti.

Skatins vežėjus

Į klausimą, kodėl rinkliavą numatoma skaičiuoti ne kaip iki šiol, o pagal plotus ir pastatų skaičius, nors atliekos iš vežėjų bus priimamos ir už jas atsiskaitoma pagal svorį, A. Piepalius paaiškino, jog tai skatins vežėjus kuo daugiau atliekų pristatyti į sąvartyną. „Konteineriai bus pastatyti prie kiekvieno namo, įstaigos ar įmonės. Vežėjai nebeatsisakys paimti ir šalia konteinerio padėtų maišelių, nes gaus už svorį”, – sakė jis. Nustatyti įkainius pagal gyventojų ar naudojamų konteinerių skaičių netikslinga, nes gyventojai vienur deklaruoja gyvenamąją vietą, kitur gyvena. Be to, kai kurie šiukšlių stengiasi atsikratyti teršdami gamtą ar kitais neleistinais būdais.

Rajono Savivaldybės meras V. Dačkauskas, vadovaudamasis patirtimi, patikino, jog vietinės rinkliavos mokestis atpratintų gyventojus, įmones ir įstaigas nuo įpročio suversti atliekas į konteinerius prie daugiabučių ar į pakeles. „Iš Priekulės išvežame dvigubai daugiau šiukšlių, nei už šią paslaugą sumoka gyventojai, – sakė meras. – Gargžduose iš konteinerių prie daugiabučių pernai taip pat išgabenome 6 tūkst. tonų šiukšlių. Ne paslaptis, jog dalį jų atgabeno privačių namų ar smulkių įmonių savininkai.” Meras pažadėjo aiškintis galimybes socialiai remtiniems žmonėms bent dalį rinkliavos kompensuoti iš rajono biudžeto. Diskusijos dalyviai, verslo atstovai piktinosi, jog už 1 kv. m gamybos patalpų numatyta rinkliava 2,7 Lt, nes gamybininkai atliekas sunaudoja kurui, patalpoms šildyti.

Nesutarimai dėl aikštelės

Neužgeso diskusijos dėl stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės Vėžaičiuose. Rajono Savivaldybės meras V. Dačkauskas informavo, jog aikštelę numatyta rengti Vėžaičiuose prieš keletą metų pradėto ir nebaigto sąvartyno vietoje. „Sklypas Savivaldybės, į jį investuotos lėšos, patogu aplinkiniams gyventojams”, – aiškino meras, kodėl aikštelei parinkta ši vieta. Dumpiuose tokios aikštelės nebus, tad iš kito rajono pakraščio atliekas numatoma gabenti į Klaipėdoje įrengtą aikštelę. Meras patikino, jog aikštelėje nebus teršalų, seni šaldytuvai, televizoriai, skalbyklės ar baldai bus kraunami į sandarius konteinerius ir gabenami į perdirbimo įmones, senos padangos – į Akmenę sudeginti. Į kompostavimo aikštelę bus gabenama tik žolė ir šakos bei kitos žalienos, nebus jokių maisto atliekų. Vėžaičių bendruomenės pirmininkas Vidmantas Gedvilas piktinosi, kad trys vėžaitiškių kandidatūros neįrašytos į darbo grupę, tik pakviestos joje dalyvauti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšienė paaiškino, jog direktorius savo įsakymu į darbo grupę gali skirti tik jam pavaldžius darbuotojus, o kitus – tik pakviesti. Visų teisės darbo grupėje yra vienodos. Abejonių sukėlė faktas, kad apsauginė zona apie aikštelę eina ne Savivaldybės žeme, o per gyventojų sklypus. „Ribojama jų teisė ateityje statytis namus”, – sakė asociacijos „Klaipėdos rajono bendruomenių organizacijų susivienijimas” pirmininkė Lijana Simonaitytė. Meras V. Dačkauskas paaiškino, jog teritorijoje yra žemės ūkio paskirties žemė, kurioje statybos negalimos.

Teiks pasiūlymus

Diskusijai pirmininkavusi L. Simonaitytė padėkojo jos dalyviams ir pakvietė visas organizacijas bei gyventojus teikti pasiūlymus Klaipėdos rajono savivaldybei dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo. Savivaldybės meras V. Dačkauskas pažadėjo, kad visi raštu gauti pasiūlymai bus peržiūrėti ir įvertinti. „Darbo grupė atsižvelgs į visus konkrečius ir argumentuotus pasiūlymus”, – sakė rajono vadovas.

Jadvyga SURPLIENĖ