Aktualija

Atgimęs futbolas labiau rūpi žmonėms nei valdžiai

Gargždų futbolo klubo „Banga“ palaikymo skanduotę „Kas laimės, kas laimės? Gargždų „Banga“ puikiai žino visa Lietuva. Daugeliui susižavėjimą kelia unikalus atvejis, kai futbolo komanda yra tapusi neatsiejama visos miesto bendruomenės dalis. „Bangos“ varžybos Gargžduose ne vienam miesto gyventojui yra didelė šventė. Į stadioną palaikyti savo mylimos komandos kaskart susirenka apie 1000 futbolui neabejingų rajono gyventojų. Pagal į rungtynes ateinančių sirgalių skaičių esame lyderiai visoje šalyje. Deja, pagal rajono valdžios skiriamą paramą rikiuojamės Lietuvos futbolo federacijos I lygos klubų gale.

Kitos savivaldybės remia daugiau

Viešajai įstaigai „Gargždų futbolas“ iš viso priklauso 23 dalininkai. Didžiausias jų, turintis 34 klubo dalis, yra Klaipėdos rajono savivaldybė. Per trejus metus VšĮ „Gargždų futbolas“ iš maždaug 40 rėmėjų iš viso surinko vieno milijono 350 tūkstančių litų biudžetą. Didžiausio dalininko – rajono Savivaldybės – skirta parama sudaro tik 6 procentus šio biudžeto. „Per trejus metus Savivaldybė klubui skyrė 150 tūkstančių litų. 2006 m. gavome 50 tūkstančių. Praėjusių metų pradžioje ji patvirtino 145 tūkstančių rėmimo programą. Atsižvelgdami į ją mes susiplanavome klubo biudžetą, tačiau iš žadėtų pinigų Savivaldybė sumokėjo tik 85 tūkstančius. Tad teko šių metų biudžeto sąskaita dengti praėjusių metų įsiskolinimus. O Savivaldybė užuot skyrusi didesnę paramą dėl pernai nesumokėtų visų žadėtų pinigų, šiemet ją dar labiau sumažino ir klubui skyrė tik 30 tūkstančių litų“, – pasakojo VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas Dainius Šatkus. Pasak klubo atstovo spaudai Remigijaus Riekašiaus, ši suma neprilygsta kaimyninių savivaldybių savo futbolo klubams skiriamoms lėšoms. „Palyginti su kitomis savivaldybėmis, mūsų situacija bloga. Štai, pavyzdžiui, Kėdainių miesto savivaldybė savo I lygoje rungtyniaujančiam „Nevėžio“ klubui šiemet skyrė 210 tūkstančių litų, Jonavos savivaldybė I lygoje žaidžiančiai „Lietavai“ – 109 tūkstančius litų. Be to, reikia prisiminti, kad abu šie miestai dar turi ir profesionalius krepšinio klubus, kuriems išlaikyti skiria dar du kartus daugiau lėšų nei futbolui. Tad sportą išties remia aktyviai. Štai Jonava jau renovavo savo stadioną: įrengė moderniausią šalyje laistymo sistemą, pastatė naujas tribūnas. Kėdainiai stadioną renovuoja šiuo metu. Kol mes planuojame, kiti tuo metu daro. O mūsų stadionas iš visų I lygoje žaidžiančių klubų yra vienas iš prasčiausių“, – kalbėjo R. Riekašius.

Rūpi infrastruktūros gerinimas

Būdama didžiausia dalininkė, tačiau pagal turimų dalių kiekį neskirdama pakankamos paramos, Savivaldybė dar ir uždarė duris naujų dalininkų priėmimui į klubą. „Mūsų rankos paralyžiuotos, negalime biudžeto didinti pritraukdami naujų dalininkų, nes Savivaldybė jų priėmimą yra užblokavusi. Taigi būdama didžiausia klubo dalininkė Savivaldybė savo naštą perkelia kitiems: neskiria paankamai lėšų ir neleidžia į klubą priimti naujų dalininkų, tad esantiems tenka patiems dengti biudžeto skyles“, – teigė VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas. D. Šatkus apgailestavo, kad Savivaldybė dažnai laikosi pozicijos, kad klubas yra privatus: „Bet taip juk nėra. Pirma, pati Savivaldybė yra didžiausia dalininkė. Antra, niekas klube neturi balsų daugumos. Iš esmės galima sakyti, kad šis futbolo klubas yra visų gargždiškių projektas.“

Daugumai klubą remiančių privačių subjektų rūpi ne tik pagrindinės klubo komandos „Bangos“ žaidimo rezultatai, bet ir kiti iškelti klubo tikslai, tarp kurių vienas svarbiausių – infrastruktūros gerinimas. Klubas yra numatęs trejų metų infrastruktūros tobulinimo planą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba rajono strateginio veiklos plano 2008-2010 m. Kūno kultūros ir sporto plėtros programoje yra patvirtinusi šias klubo numatytas priemones: Gargždų miesto stadiono sporto rūmų tribūnų ir tribūnų stogelio rekonstrukciją; pilnų matmenų dirbtinės dangos futbolo aikštės įrengimą prie „Kranto“ vidurinės mokyklos; universalių dirbtinės dangos futbolo aikštelių įrengimą prie mokyklų (po vieną kasmet); 2000 vietų modulinių tribūnų įrengimą; atsarginių žaidėjų suolelių, švieslentės, aikštės apšvietimo, drėkinimo sistemų įrengimą Gargždų miesto stadione.

Praėjusią savaitę VšĮ „Gargždų futbolas“, atsižvelgdama į neseniai patvirtintus Lietuvos futbolo federacijos planus finansuoti dalį standartinės dirbtinės dangos aikščių įrengimo kaštų, į rajono Savivaldybės tarybą kreipėsi su prašymu iš dalies pakeisti strateginiame veiklos plane numatytas priemones ir paspartinti jų įgyvendinimą. Vietoj planuotos dirbtinės dangos aikštės prie „Kranto“ vidurinės mokyklos siūloma pilnų matmenų dirbtinės dangos futbolo aikštę bei dirbtinės dangos treniruočių aikštę įrengti Gargždų miesto centriniame stadione.

Jau surado pusę lėšų

D. Šatkus akcentavo, kad iš esmės strateginiame veiklos plane numatytos priemonės lieka tos pačios, siūloma tik pakeisi dirbtinių aikščių įrengimo vietą. „Anksčiau buvo planuota dirbtinės dangos aikštę įrengti prie „Kranto“ vidurinės. Tačiau atsižvelgdami į ekonominę situaciją ir pinigų trūkumą paskaičiavome, kad pigiau būtų aikštę įrengti ne prie „Kranto“ vidurinės, o centriniame stadione. Mat aikštės prie mokyklos įrengimas pareikalautų daug didesnių investicijų, nes ten reikėtų įrengti ir tribūnas, persirengimo kambarius, pasirūpinti aikštės aptvėrimu. Pagalvojome, kad daug ekonomiškiau dirbtinės dangos aikštes būtų įrengti centriniame stadione“, – sakė D. Šatkus. Dirbtinės dangos patiesimas centrinėje stadiono aikštėje ir šalia esančioje treniruočių aikštėje iš viso kainuotų apie du milijonus litų. Pusę šių lėšų VšĮ „Gargždų futbolas“ jau surado – jas skirs Lietuvos futbolo federacija ir privatūs rėmėjai. Kitos pusės prašoma iš Klaipėdos rajono savivaldybės. „Manau, Savivaldybė turėtų atsižvelgti į tai, kad mes ateiname ne su tuščia ištiesta ranka. Atsinešame pusę reikalingų lėšų. Tokios sumos kasdien nesimėto. O analogų, kad tokie didžiuliai projektai būtų įgyvendinami ne tik Savivaldybės, bet ir privačiomis bendruomenės lėšomis, Lietuvoje nedaug. Savivaldybė turėtų džiaugtis, kad į visai nepelningą sportinę veiklą privačios lėšos yra pritraukiamos ne tik klubui išlaikyti, bet ir infrastruktūrai, kuri lieka miestui, kurti“, – tikino VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas.

Išspręstų aikščių trūkumo problemą

Remigijus Riekašius svarstė, kad dirbtinės dangos aikščių įrengimas centriniame stadione išspręstų didžiulę aikščių trūkumo problemą: „Klubui yra deleguota vaikų užimtumo funkcija. Iš viso klube sportuoja apie 260 vaikų. Didžiausia bėda, kad nėra kur jiems treniruotis. Rudenį prasideda įvairaus amžiaus grupių jaunių, jaunučių pirmenybės, o žaisti nėra kur. Vežame vaikus į vadinamąjį policijos stadioną. Tačiau jo būklė nėra gera, pavasarį pusė stadiono būna išrausta kurmių, vasarą ten žaisti neįmanoma, nes nuo išdžiūvusio smėlio kyla dulkių kamuoliai. Ne geresnė situacija ir kituose stadionuose. Todėl dirbtinės dangos aikštės labai reikalingos, jos išspręstų visas šias problemas. Vaikai turėtų normalias sąlygas treniruotis, nereikėtų kaip dabar lakstyti po pelkes ir purvą.“ Jei žiemos būtų tokios šiltos kaip paskutiniais metais, vaikai dirbtinės dangos aikštėse treniruotis galėtų visus metus, tad atlaisvėtų žiemą jų užimamos salės. Jose galėtų sportuoti dabar ten netelpantys suaugusieji. „Rajone yra daug sportui neabejingų žmonių, vakarais susibūrę į grupes jie renkasi į sales sportuoti. Tačiau sąlygos yra nenormalios, dėl salių trūkumo paprastai galimybė sportuoti jiems suteikiama tik nuo dešimtos valandos vakaro“, – sakė D. Šatkus.

Žaisti galima visus metus

R. Riekašius pasakojo, kad anksčiau kildavo nemažai diskusijų dėl dirbtinės dangos tinkamumo, buvo kalbama, kad ant jos žaisti ne taip patogu, kaip ant žolės, jog patiriama daugiau traumų. Tačiau, pasak jo, šios kalbos paneigtos: „Technologijos greitai žengia į priekį. Dabar gaminama dirbtinė danga patobulėjo, yra itin kokybiška. Teko skaityti keletą mokslinių straipsnių, kuriuose pateikiami statistiniai duomenys rodo, jog nėra jokio skirtumo, ar žaidžiama ant žolės, ar ant dirbtinės dangos. Atvirkščiai, dirbtinė danga įgyja daugybę privalumų. Dirbtinės vejos aikštėje galima žaisti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus.“ Pašnekovas teigė, kad Helsinkio Finėjos stadiono ataskaitos rodo, kad jame patiesus dirbtinę dangą stadiono naudojimas išaugo keturis kartus.

Pašnekovai svarstė, kad sutvarkyti infrastruktūrą labai svarbu ir dėl kasmet artėjančio „Bangai“ iškelto tikslo – žaidimo aukščiausioje Lietuvos lygoje. „Patys rezultatai rodo, kad pamažu bręstame A lygai. Neturėdami šių aikščių neatitiksime A lygai keliamų kriterijų. Todėl norėdami lipti aukščiau, siekti geresnių rezultatų, privalome įgyvendinti užsibrėžtus infrastruktūros projektus“, – kalbėjo D. Šatkus. Jam pritarė R. Riekašius, kuris pridūrė, kad konkretūs pavyzdžiai rodo, jog kiekvienas infrastruktūros patobulinimas padidina sportuojančių vaikų skaičių. „Dirbtinės dangos aikštelė prie „Vaivorykštės“ gimnazijos niekada nebūna tuščia. Vieniems žaidžiant, kiti stovi už tvoros ir laukia savo eilės. Tai akivaizdžiai rodo, kad tokių aikščių vaikams reikia“, – tikino jis.

R. Riekašius teigė, kad kitas teigiamas dirbtinių aikščių įrengimo aspektas būtų galimybė čia stovyklauti pasikviesti įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines: „Sportininkai mėgsta pajūrį, dažnai čia organizuoja stovyklas. Rudenį žolės aikštėse nebėra galimybių žaisti kasdien, tad, jei turėsime dirbtinės dangos aikštę, manau, pajūryje stovyklaujantys futbolininkai mielai atvažiuos čia.“

Komanda svarbi rajono žmonėms

Gilias tradicijas Gargžduose turintis futbolas nemaža dalimi prisideda prie miesto veido formavimo, „Banga“ tapo tarsi Gargždų vizitine kortele, dauguma gyventojų tapatina save su šia komanda. Tikriausiai kiekvienas ryšių su visuomene specialistas sutiks, kad tobulesnę nemokamą reklamą būtų sunku net įsivaizduoti. „Klubas garsina mūsų miestą. Jau niekam Lietuvoje nekyla klausimų, kas yra Gargždai. Kažin kiek milijonų būtų reikėję išleisti įvairiems bukletams, knygoms, lankstinukams ir tai tikriausiai nebūtų davę tokio efekto. O čia reklamą savo miestui padarė patys žmonės, jie išgarsino miestą per savo pasididžiavimo ženklą – futbolo klubą“, – entuziastingai kalbėjo D. Šatkus. Pašnekovų manymu, skirstydama lėšas, Savivaldybė turėtų atsižvelgti į tai. „Pagal mieste gyvenančių ir stadione besilankančių žmonių proporciją mūsų klubas yra aiškus lyderis visoje šalyje. Pagal statistiką užaugome nuo 200 iki beveik 1000 žiūrovų per varžybas. Entuziastingi „Bangos“ sirgaliai neturi analogų visoje Lietuvoje. Komandą palaikantys žmonės susibūrė į grupę, kuri rūpinasi ne tik komandos palaikymu, bet ir kultūra tribūnose. Kiekvienos varžybos miestui yra šventė. Sezonas tęsiasi 9 mėnesius per metus, vadinasi, beveik visus metus Gargžduose vyksta periodiška futbolo šventė. Galbūt pats laikas pasverti savo prioritetus ir atsižvelgti į juos skirstant lėšas“, – retoriškai svarstė VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas. Jam pritarė ir klubo atstovas spaudai R. Riekašius: „Jei į kiekvienas varžybas susirenka apie 1000 rajono gyventojų, tai tikriausiai rodo, kad žmonėms futbolas rūpi, kad jis jiems yra laisvalaikis, pramoga, aistra. Akivaizdu, kad „Banga“ yra svarbi rajono žmonėms.“

Išgarsino miestą

Pasak R. Riekašiaus, faktas, kad mus žino visa Lietuva, taip pat akivaizdus: „Neseniai viename internetiniame portale buvo įdėtas filmuotas vaizdas, kur Lietuvos rinktinės nariai po pergalės prieš Rumuniją drabužinėje skanduoja: „Kas laimės? Gargždų „Banga“. Kitas pavyzdys, kai iš Tauragės į Gargždus atvažiavę futbolo sirgaliai grįžę į savo miestą savo fanams pataria, kad jie turėtų nuvažiuoti į Gargždus pažiūrėti, kaip serga tikras sirgalius.“

Pasak pašnekovų, ne mažiau svarbu už tai, kad mus žino visoje šalyje, yra tai, kad miestiečiai turi futbolo komandą, kuria patys didžiuojasi ir su kuria tapatinasi. Tai rodo, kad buvusios kiek apmirusios futbolo tradicijos Gargžduose vėl atgimė. Belieka tikėtis, kad šis atgimimas sulauks ir deramos rajono valdžios paramos.

Milda JUDELYTĖ