Aktualija
Mokytojo specialybė praranda prestižą
Pedagoginiame universitete studentų netrūksta, bet atlikta apklausa parodė, kad tik šeši procentai baigusiųjų studijas galvoja eiti dirbti į mokyklą. Mokytojo specialybė kuo toliau, tuo labiau praranda prestižą. Tad nenuostabu, kad kasmet šalies mokyklose trūksta vis daugiau pedagogų. Kol kas galime pasidžiaugti tik tuo, kad, palyginti su bendra šalies situacija, padėtis mūsų rajono mokyklose yra pakankamai gera.
Padėtis nėra bloga
Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, rajono mokyklose trūksta apie dešimties mokytojų: fizikos, matematikos, informacinių technologijų, anglų kalbos, technologijų berniukams, specialiųjų pedagogų. Šis skaičius, pasak skyriaus vyr. specialistės Nijolės Gotlibienės, negalutinis, mat kai kurios mokyklos dar nepateikė galutinių duomenų, kiek ir kokių pedagogų joms trūks rugsėjo 1-ąją. Pašnekovė teigė, kad situacija mūsų rajone nėra labai bloga. „Palyginti su Klaipėdos miestu, pas mus padėtis daug geresnė. Keliose mokyklose trūksta vieno, daugiausia – dviejų mokytojų. O štai Gargždų „Kranto“, Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinėse mokyklose, Veiviržėnų gimnazijoje problemų dėl mokytojų trūkumo iš viso nėra“, – tikino N. Gotlibienė.
Bandydama spręsti mokytojų trūkumo problemą Vyriausybė svarsto galimybę mokyklose leisti dirbti aukštesnių kursų studentams ar pedagogo kvalifikacijos neturintiems specialistams. Taip tikimasi kompensuoti pedagogų trūkumą. Tačiau didžiosios dalies pedagoginės bendruomenės nuomone, problema sprendžiama ne nuo to galo. Anot jų, daugiau dėmesio reikėtų skirti mokytojų atlyginimams, specialybės prestižui didinti, geresnėms socialinėms garantijoms užtikrinti, jaunuoliams skatinti, kad rinktųsi pedagogo profesiją.
Technologijų specialisto ieško 3 metus
Kol kas mokyklų direktoriai ieško įvairiausių būdų, kaip iki naujų mokslo metų rasti trūkstamų mokytojų. Pirmadienio rytą kalbinta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Irena Pintverytė sakė, kad gimnazijai trūksta matematikos ir fizikos mokytojų. „Jei iki mokslo metų pradžios nerasime šių specialybių mokytojų, jų pamokas paskirstysime kitiems mokytojams, jiems teks dirbti didesniu krūviu. Pamokos juk vis tiek turi vykti“, – kalbėjo direktorė.
Ketvergių pagrindinei mokyklai trūksta informacinių technologijų ir berniukų technologijų mokytojų. „Pastarojo ieškome jau trejus metus. Neįmanoma rasti vyro, kuris eitų dirbti į mokyklą. Juk kitur galima uždirbti geriau. Tad jau kelerius metus technologijų pamokas berniukams dėsto ne tos srities specialistas, o kitų specialybių mokytojai, tiesiog neturime kitos išeities“, – sakė Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis. Jis džiaugėsi, kad lyg ir pavyko rasti informacinių technologijų mokytoją: „Tariamės, kad galbūt kartą per savaitę atvažiuos vienos uostamiesčio mokyklos mokytoja. Be abejo, norėtųsi rasti daugiau dienų per savaitę galintį dirbti mokytoją, bet džiaugiamės, kad bent kažką pavyko rasti.“ Pašnekovas apgailestavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija dėl mokytojų ruošimo neturi jokios strategijos. „Jei į Šiaulių pedagoginį universitetą studijuoti matematikos mokytojo specialybės priimami net matematikos valstybinio egzamino nelaikę abiturientai, tai apie kokius specialistus mes galime kalbėti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Jauni žmonės nenori į mokyklas
Endriejavo vidurinės mokyklos direktorius Julius Gindulis sakė, kad mokyklai trūksta informacinių technologijų mokytojo. „Pernai turėjome jauną specialistą, Klaipėdos universiteto studentą. Šiemet jis išvyko studijuoti į Vilnių, tad likome be informacinių technologijų specialybės mokytojo. Visą vasarą darbo biržoje skelbėme, kad ieškome mokytojo, bet kol kas nebuvo nė vieno norinčio“, – kalbėjo J. Gindulis. Pašnekovas ateityje įžvelgia dar pesimistiškesnes tendencijas. „Jau dabar mokytojų trūksta, jei niekas nesikeis, po kelerių metų situacija bus dar liūdnesnė. Jauni žmonės nenori eiti dirbti į mokyklas. Pagrindinė priežastis – maži atlyginimai. Tiesa, mokytojų atlyginimai nuo rugsėjo 1-osios didės vidutiniškai 15 procentų. Ką reiškia tie 15 procentų, kai viskas aplink brangsta dvigubai?“ – svarstė Endriejavo pagrindinės mokyklos direktorius.
Dirbs didesniu krūviu
„Minijos“ vidurinės mokyklos direktorius Antanas Jacikas apgailestavo, kad praėjusių mokslo metų pabaigoje iš mokyklos išėjo anglų kalbos mokytoja bei fiziką ir matematiką dėsčiusi pedagogė. „Jos abi klaipėdiškės. Rado darbus uostamiesčio mokyklose ir nusprendė, kad ten dirbti bus patogiau nei važinėti į Gargždus“, – išėjimo priežastis paaiškino pašnekovas. Jis teigė, kad iki šiol nepavyko rasti anglų kalbos mokytojos: „Ieškojome per pažįstamus, dėjome skelbimus, bet nieko neradome. Per vasarą kreipėsi viena įsidarbinti norėjusi lituanistė, bet šiuo metu lietuvių kalbos mokytojo mums nereikia.“ A. Jacikas, kaip ir kiti kalbinti mokyklų direktoriai, teigė, kad net neradus mokytojo pamokos mokiniams vyks. Papildomų valandų teks pridėti kitiems mokytojams, jiems teks dirbti didesniu krūviu. A. Jacikas svarstė, kad naujų pedagogų net nelabai norisi ir priimti, mat gali būti, kad „Minijos“ vidurinę mokyklą pertvarkius į pagrindinę tiek mokytojų nebereikės.
Šiemet pagal bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planą jau buvo reorganizuotos Pėžaičių ir Brožių pagrindinės mokyklos. Uždarius šias mokyklas, jas lankę vaikai nukreipti į Šiūparių ir Vėžaičių pagrindines mokyklas bei Veiviržėnų gimnaziją. Jau pirmadienį naujus mokslo metus dvylikoje pagrindinių ir šešiose vidurinėse mokyklose bei gimnazijose šiemet iš viso pradės 6 tūkstančiai 100 mokinių. Iš jų apie 450 – pirmokų. Priešmokyklinio ugdymo įstaigas šiemet lankys apie 420 priešmokyklinukų.
Milda JUDELYTĖ
