Aktualija

Drevernos daugiabučio gyventojai ryžosi renovacijai

18 butų namas Drevernoje, pasak gyventojų, dar sovietmečiu pripažintas avariniu. Ilgai laukę pagalbos, bet taip jos ir nesulaukę, keikę prakeikę visas valdžias, namo gyventojai pasiryžo dalyvauti Vyriausybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti programoje ir renovuoti savo būstą.

Namas griūva

1970 metais Drevernos žuvininkystės ūkio 18 butų namas pastatytas ant vandeningo grunto ir griūti pradėjo netrukus po statybų pabaigos. Vanduo užliejo rūsius. Sumanyta pakelti jų grindis, dėl to sandėliukai pasidarė žemi, gyventojai juose gali vaikščioti tik gerokai susilenkę. Vanduo vis tiek sunkiasi. Suskilusi galinė namo siena, nutrupėjusios plytos, per pamatus katinai landžioja. Bėga vanduo ir ant gyventojų galvų, nes stogas kiauras. Jį šiek tiek palopo, tačiau lopas ant lopo jau nebeuždengia skylių. Praėjusiais metais rajono Savivaldybė galų gale skyrė 19 tūkst. Lt griūvančioms sienoms suremontuoti, tačiau jų net pradžiai nepakanka.

Po svarstymų – ryžtas

Name, kaip sakė praėjusiais metais įsteigtos bendrijos “Drevernos kaitra” pirmininkė Aldona Stasiukynienė, nėra nė vieno turtuolio. Beveik pusė butų savininkų – pensininkai, o ir kitų pajamos nėra didelės. „Nebenorėjome taip gyventi ir laukti, kol namas sugrius, – pasakoja A. Stasiukynienė. – Vaikščiojau po butus, susitikinėjau su kaimynais, rinkomės būreliais, kalbėjome, diskutavome. Kartu su dviem kaimynais išlandžiojome įvairias įstaigas, aiškinomės, rinkome informaciją. Galų gale pasiryžome ir 2006 m. vasarą oficialiame susirinkime nusprendėme steigti bendriją „Drevernos kaitra”. Mane išrinko pirmininke, tad registravau įstatus, atlikau kitus formalumus ir tapau pagrindine namo modernizavimo parengiamųjų darbų organizatore”, – sako ryžtinga dreverniškė.

Metai juodo darbo

Pirmieji padėjėjai ir patarėjai, pasak moters, – Vyriausybės programą kuruojantys Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio darbuotojai. Nors keliai į įvairias instancijas senokai pradėti minti, įvairūs biurokratiniai slenksčiai paspartinti proceso neleidžia – bendrija dar neturi leidimo statybai ir negali skelbti konkurso darbams pradėti. Gyventojams dar gali tekti žiemoti po kiauru stogu, tačiau gera pradžia – juk jau pusė darbo („Bangos” korespondentei sakant tuos žodžius, A. Stasiukynienė ne kartą beldė į stalą – aut. pastaba). „Sustoti neleidžia didelis troškimas kitaip gyventi. Neturiu specialaus išsilavinimo, dirbu valytoja, tačiau susikalbu ir bankuose, ir kitose įstaigose. Galėtume samdyti darbų organizatorių, bet juk jam reikėtų mokėti, o pinigų nė vienas per daug neturime”, – paaiškina moteris savo ryžto priežastis, neslėpdama, jog tik pradėjusi bėgioti po įstaigas pajuto, kaip sunkiai sveria šis darbas. Tiesa, ji patikino visur randanti bendrą kalbą ir „pyrago” dar niekam neprireikę duoti, tačiau ratu per kelis kabinetus ne kartą tekę vaikščioti.

Įmanoma išsimokėti

Jau atliktas namo energetinis auditas, parengtas investicinis projektas, užsakytas techninis. Namo naudingas plotas – 1 348 kv. m. Bus atnaujintas stogas, sutvirtintos ir apšiltintos sienos, pamatai, pakeisti langai, durys ir kt. Bendrijos pirmininkė paaiškino, jog projektų parengimas kainuoja nebrangiai, už juos ir kitus iki statybos pradžios reikalingus atlikti darbus bus sumokėta iš gyventojų surinktų 5 proc. pradinio įnašo.

Investiciniame projekte bendra renovacijos suma nurodyta 415 500 Lt. Pusę šios sumos kompensuos valstybė, be to, bendrovės sąskaitoje yra 19 875 Lt Savivaldybės skirtų pinigų. Šiuo metu pradedamas rinkti pradinis įnašas. Kreditų iš banko numatyta paimti 187 tūkst. Lt. Suprantama, jog šie skaičiai nėra visiškai tikslūs – gali atsirasti papildomų darbų, gali dar kas nors pasikeisti.

Pradinę įmoką – į paštą

A. Stasiukynienė teigia ilgai svarsčiusi, kaip surinkti pradinį įnašą, kad jai nereikėtų rankioti pinigų po butus ir kad gyventojams nebūtų labai skaudu mokėti. „Cinktelėjo mintis, kad žmonės, pašte mokėdami už elektrą, galėtų mokėti ir pradinio įnašo įmokas. Pasikalbėjau su pašto tarnautojais, sudariau sutartį su Klaipėdos apskrities paštu. Paštas atskira eilute priims įmokas, o viena statistikos įstaiga surinks ir pateiks man informaciją, kiek kas sumokėjo. Negalvoju, kad gyventojai manimi nepasitiki, bet toks lėšų sukaupimo būdas visiems bus patikimesnis. Vienam butui pradinis įnašas yra 1155 Lt, jam sumokėti gyventojai turi apie metus, tad galima išdalinti ir po 100 Lt per mėnesį”, – skaičiavo pirmininkė.

25-eriems metams liks kreditai. Pagal investicinį projektą paskolos suma vienam butui, priklausomai nuo jo naudingo ploto, paskaičiuota nuo 13 000 iki 16 000 Lt. Bendrijos pirmininkė parodo lentelę, kurioje kiekvienam butui išdėstytos kredito grąžinimo ir palūkanų sumos. Investiciniame projekte taip pat suskaičiuota, jog apšiltinus pastatą šilumos energijos išlaidos sumažės per pusę. Sutaupytos išlaidos mokesčiams už šildymą – papildomos lėšos paskolai grąžinti. A. Stasiukynienė užsimena apie galimybę kreditus išmokėti per 10 metų. Mokant po didesnę sumą ir greičiau grąžinus skolą, reikėtų mokėti mažiau palūkanų.

Problema – sklypas

Turėdama du parengtus ir trečią rengiamą projektus, bendrijos pirmininkė kreipėsi į Savivaldybės administraciją leidimo statybai pradėti. Jo negavo, nes paaiškėjo, jog nenustatytos sklypo prie namo ribos. Nauji bėgiojimai, prašymų rašinėjimai. „Užsakyti geodezininkai, nužymėtos raudonosios sklypo ribos”, – neslėpdama apmaudo, kad taip vėlai iškilo ši problema, pasakoja Aldona.

Stebina ir žavi kaimo moters atkaklumas. Žinia, palūkėti teks, tačiau viltis pavasarį pradėti darbus išlieka. „Tikiu, labai tikiu, kad mūsų namas sublizgės”, – vėl beldžia į stalą entuziastė ir prisipažįsta važiavusi apžiūrėti šią vasarą Plungėje renovuoto namo. Jų dabartinė „pekla” būsianti ne blogesnė.

„Išlindo“ skolos

Kai straipsnis jau buvo paruoštas spaudai, „Bangai“ paskambinusi A. Stasiukynienė pranešė, jog bankas atsisako suteikti kreditus, nes trys butų savininkai yra įsiskolinę už vandenį. Ši žinia – signalas visiems, svarstantiems galimybes renovuoti daugiabučius. Pirmiausia būtina grąžinti skolas.

Apie gražų ir patogų namą svajojanti ir vilties bei energijos neprarandanti dreverniškė dar negalėjo pasakyti, kaip „perlips“ per naujai iškilusios problemos kalną. „Ką nors sugalvosime“, – tik tiek pasakė.

Jadvyga SURPLIENĖ